SUTVIRTINIMO SAKRAMENTAS
SUTVIRTINIMO SAKRAMENTAS — tai krikščioniškosios brandos ženklas, sąmoningas pakrikštyto ir pagal Katalikų Bažnyčios tikėjimą gyventi pasirengusio žmogaus sustiprinimas Šventąja Dvasia.
,,Sutvirtinimo sakramentu (pakrikštytieji) tobuliau sujungiami su Bažnyčia, praturtinami ypatinga Šventosios Dvasios jėga ir todėl dar labiau įpareigojami, kaip tikri Kristaus liudytojai, žodžiu bei darbu skleisti ir ginti tikėjimą"
Plg. Katalikų Bažnyčios Katekizmas, 1285
Per pirmąsias Sekmines po Kristaus įžengimo į dangų Šventoji Dvasia nužengė ant apaštalų ir suteikė jiems didelio užsidegimo bei drąsos, skleidžiant Kristaus mokslą. Dabar priimdamas Sutvirtinimo sakramentą, krikščionis irgi gauna didžias Šventosios Dvasios dovanas: išmintį, supratimą, patarimą, tvirtumą, žinojimą, maldingumą ir Dievo baimę. Tuo būdu šis sakramentas toliau ugdo per Krikštą gautąjį antgamtinį gyvenimą, stiprina tikėjimą ir dorą, duoda jėgų kovai su blogiu. Sutvirtinimą priėmusiojo pareiga būti veikliu Bažnyčios nariu, Dievo tiesos ir meilės skleidėju.
Paprastai šį sakramentą teikia vyskupai, bet popiežiaus ir vyskupų įgaliojimu gali teikti ir kunigai.
Kam Sutvirtinimo sakramentas teikiamas?
Sutvirtinimą gali ir privalo priimti kiekvienas pakrikštytas ir dar nesutvirtintas žmogus. Sutvirtinamasis turi būti pašvenčiamosios malonės stovyje, atitinkamai pasirengęs ir sugebąs atnaujinti Krikšto pažadus. Tam pasiruošti padeda parapijos katechetas. Sutvirtinimas atbaigia Krikšto malonę ir kaip Krikštas, krikščionio sieloje įspaudžia dvasinį charakterį (arba neišdildomą žymę), dėl to šį sakramentą galima gauti tik vieną kartą gyvenime.
Sunkiai sergančiam nesutvirtintam tikinčiajam Sutvirtinimo sakramentą gali suteikti klebonas.
Pasirengimas
Rengiami tikintieji nuo 13 m. amžiaus. Norintys priimti Sutvirtinimo sakramentą turi lankyti pasiruošimo užsiėmimus, dalyvauti Šv. Mišiose. Apie registraciją pranešama parapijos skelbimuose.
Įparstai, mūsų parapijoje Sutvirtinimo sakramentą norintys priimti jaunuoliai mokomi šiokiadieniais nuo 15 val. Parapijos namuose nuo spalio iki gegužės mėn. Registravimasis vyksta rugsėjį - (patogiau sekmadieniais) po Šv. Mišių zakristijoje.
Per užsiėmimus aiškinamės Katalikų Bažnyčios katekizmą, gilinamės į Sutvirtinimo sakramento prasmę, teikiamas malones. Bendraujame su parapijos bendruomene, mokomės būti Kristaus liudytojais savo aplinkoje. Susidraugaujame, įsijungiame į parapijos gyvenimą.
Reikalavimai Sutvirtinimo sakramento priėmimui
Tikintieji turėtų labai atsakingai įvertinti savo nusiteikimą Sutvirtinimo sakramento atžvilgiu ir ryžtis tolesniam augimui dvasinio tobulumo prasme. Sąmoningo amžiaus sulaukęs sutvirtinamasis privalo išpažinti tikėjimą, būti malonės būklėje, turėti norą gauti šį sakramentą ir būti pasirengęs tapti Kristaus mokiniu (broliai Pranciškonai Sutvirtintąjį vadina Kristaus kariu) bei liudytoju bažnytinėje bendruomenėje ir pasaulyje.
Sutvirtinimas yra vadinamas „krikščioniškosios brandos sakramentu“. Todėl prieš šio sakramento priėmimą reikia pasitikrinti ir papildyti žinias apie krikščioniškojo tikėjimo tiesas. Šventosios Dvasios dovaną priimti dera tyra širdimi, todėl prieš priimant Sutvirtinimo sakramentą reikia atlikti Atgailos sakramentą.
Sutvirtinimo sakramento padariniai
Tradicija vieningai sutaria ir galutiniu Sutvirtinimo sakramento padariniu laiko Šventosios Dvasios dovaną. Charakteris tėra ženklas šio pilnutinio padarinio atžvilgiu. Jeigu sutvirtinamasis savo nuodėmėmis nedaro tam kliūčių, Sutvirtinimas jam suteikia Šventąją Dvasią, kad tikintįjį dar giliau įskiepytų dieviškoje įvaikystėje, tvirčiau suvienytų su Kristumi, tobuliau suvienytų su Bažnyčia, aktyviau įtrauktų į jos pasiuntinybę ir padėtų liudyti krikščioniškąjį tikėjimą gyvenime.
Sutvirtinimo sakramentas nėra toks būtinas, kad be jo kas nors negalėtų būti išgelbėtas. Tačiau žmogus esti sunkios nuodėmės būklėje, jei galėdamas gauti Sutvirtinimą jo atsisako arba nepaiso. Pastarąja prasme Sutvirtinimas gali būti laikomas būtinu išganymui. Nepriėmus Sutvirtinimo, galima laimėti amžinybę tik su sąlyga, kad jis nebuvo laisva valia dėl paniekos šiam sakramentui atmestas. Bažnyčios tradicijoje gyva samprata, jog Sutvirtinimo sakramentas yra vertingas žmogaus dvasiniam gyvenimui. Kiekvieno pakrikštytojo įkrikščioninimas turi užsibaigti Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentais. Todėl, jei tikinčiajam gresia mirties pavojus, patariama, kad, prieš priimant Viatiką (šv. Komunija mirštančiajam), jis būtų sustiprintas Sutvirtinimo sakramentu.
Sutvirtinimo sakramento apeigos
Esminė Sutvirtinimo apeiga yra pakrikštytojo asmens kaktos patepimas šventąja krizma. Sutvirtinimą teikiantysis (ordinarinis sakramento teikėjas yra vyskupas) uždeda ranką ant sutvirtinamojo ir taria žodžius: „Priimk Šventosios Dvasios dovanos ženklą“. Liturginiais šio Sakramento teikimo nuostatais yra išreiškiamas pageidavimas, kad apeigos būtų atliekamos šventiškai ir iškilmingai. Dalyvauti šiose iškilmėse kviečiami sutvirtinamųjų giminės, bičiuliai bei vietinės bendruomenės nariai, kad jie atstovautų visai Dievo tautai ir parodytų, kokius tikėjimo vaisius joje subrandino Šventoji Dvasia.
Sutvirtinimo globėjas ir vardas
Patariama kiekvienam sutvirtinamajam turėti Sutvirtinimo globėją, kuris, kaip vyresnysis brolis, jį atvestų ir pristatytų vyskupui, o paskui padėtų ištikimai vykdyti Krikšto pažadus ir saugoti Šventosios Dvasios dovaną. Kad išreikšti glaudesnį Krikšto ir Sutvirtinimo ryšį, pageidaujama Sutvirtinimo globėju (globėja) kviesti vieną iš krikštatėvių. Jeigu būtų pasirenkamas kitas globėjas, tai jis turi būti tinkamas dvasiniu atžvilgiu šioms pareigoms atlikti ir turėti savybes, kurių reikalauja Kanonų teisė:
· Būtų sulaukęs šešiolikos metų amžiaus.
· Būtų katalikas, jau priėmęs Sutvirtinimo bei šv. Eucharistijos sakramentą, gyvenantis pagal tikėjimą bei dabar prisiimamas pareigas. Nebūtų suvaržytas kokios nors uždėtos ar paskelbtos kanoninės bausmės.
· Nebūtų sutvirtinamojo tėvas ar motina.
Sutvirtinimo apeigų nuostatai reikalauja, kad sutvirtinamieji šalia Krikšto vardo pasirinktų dar Sutvirtinimo vardą, kuris turi būti šventojo vardas.
Daugiau apie Sutvirtinimo apeigas ir maldas galima rasti Liturginiuose maldynuose.
Šaltinis: Katalikų Bažnyčios Katekizmas, Liturginis maldynas,
Suaugusiųjų ruošimas Sutvirtinimo
sakramentui
Nuo 2019 metų sausio 1d. įsigaliojo Lietuvos Vyskupų Konferencijos nutarimas, kad Santuokos sakramentą norintys priimti asmenys į parapiją turi kreiptis ne vėliau kaip prieš penkis mėnesius ir Santuokos sakramentas teikiamas asmenims priėmusiems Sutvirtinimo sakramentą. Tokia tvarka nuo 2019 m. sausio 1d. galioja ir Vilkaviškio vyskupijoje.
Plačiau puslapyje ,,Suaugusiųjų katechumenatas" >>>>