Sakramentalijos ir patarnavimai
Sakramentalijos — tai Bažnyčios įsteigti ženklai, per kuriuos teikiamos dvasinės malonės, pašventinamas žmonių gyvenimas, pasirengiama priimti Dievo duotus ženklus — sakramentus.
Sakramentalija – tai malda, dažnai tam tikro ženklo lydima kaip pašlakstymas švęstu vandeniu, Kryžiaus ženklas, rankos uždėjimas, priklauso ir nuo to, kiek vertai yra pasirengęs sakramentų gavėjas.
Taip pašventinami: valgis, tam tikros vietos, daiktai, krikščionišką religingumą primenantys ženklai.
Namų palaiminimas
Pagal seną, gražią tradiciją parapijos kunigai nuo Advento pradžios lanko ir laimina bažnyčios parapijos teritorijoje gyvenančių parapijiečių namus. Kunigai tikintiesiems pageidaujant aplanko ir palaimina namus tų žmonių, kurie lankosi ir meldžiasi mūsų bažnyčioje.
Ruošiantis namų palaiminimui pagrindiniame namų kambaryje reikia paruošti kryžių, uždegti žvakutę, pakviesti visus šeimos narius į bendrą maldą.
Pašventinimai
Palaiminimai ir pašventinimai teikiami daiktams, kurie glaudžiai susiję su krikščionių gyvenimu, ugdo pamaldumą, padeda atsiverti Dievui. Pašventinti, palaiminti — tai dėkoti ir garbinti Dievą, melsti pagalbos, Jo garbei paskirti asmenis ar daiktus. Tai tikinčiųjų pastanga malda apimti visas gyvenimo sritis ir saugotis nuo piktojo įtakos. Bažnyčioje paprastai šventinami religinio turinio paveikslai, kryžiai, Dievo globą primenantys medalikėliai, žvakės ir pan.
Bažnytinės laidotuvės
Visų, o ypač įkrikščioninimo sakramentų tikslas yra paskutinės Dievo vaiko Velykos, kurios per mirtį įveda jį į Dangaus karalystės gyvenimą. Tada išsipildo tai, ką tikėdami su viltimi išpažįstame: „Laukiu mirusiųjų prisikėlimo ir būsimo amžinojo gyvenimo.“ Atsisveikindama su mirusiuoju, Bažnyčia jį „paveda Dievui“. Tai „paskutinis sudie ('su Dievu'), kuriuo krikščioniškoji bendruomenė atsisveikina su vienu iš savo narių, prieš išnešdama jo kūną laidoti“.
Plg. Katalikų Bažnyčios Katekizmas, 1680, 1690
Mirtis yra žmogaus žemiškosios kelionės pabaiga, pabaiga Dievo jam dovanoto malonės ir gailestingumo meto savo žemiškajam gyvenimui tvarkyti pagal Dievo planą ir apsispręsti dėl savo galutinio likimo. Jei bažnytinė bendruomenė, liturgija, o ypač Eucharistijos šventimas, žmogui buvo brangūs gyvam esant, tai tikrai dera mirusįjį pagerbti bažnytinėmis laidotuvėmis. Tačiau nereikia su mirusiaisiais elgtis taip, kaip jie nesielgė ir to nenorėjo būdami gyvi.
Laidotuvėmis, švenčiamomis pagal liturgines nuorodas, Bažnyčia maldauja dvasinės pagalbos mirusiesiems ir pagerbia jų kūnus, drauge teikdama gyviesiems vilties paguodą. Bažnyčia primygtinai pataria išlaikyti pamaldų paprotį laidoti mirusiųjų kūnus, tačiau nedraudžia kremavimo, jeigu jis nėra pasirenkamas dėl katalikiškajai doktrinai priešingų motyvų (egzotiškų rytų kultų ar kitų religinių papročių laikymosi).
Kur kreiptis ir kam teikiamas šis patarnavimas
Bažnytinės laidotuvės turi būti teikiamos tik tiems, kurie gyvendami tikėjo Jėzumi Kristumi, praktikavo Katalikų Bažnyčios skelbiamą tikėjimą arba parodė aiškių atgailos ženklų.
Laidoti su bažnytinėmis apeigomis turi būti atsakyta tuos asmenis, kurie būdami gyvi reiškė viešą priešiškumą Bažnyčiai ir iki mirties neparodė jokio atgailos ženklo:
– Viešai žinomi apostatai (atsisakę katalikų tikėjimo, atskalūnai)
– eretikai (prieštaraujantys bažnyčios doktrinai)
– schizmatikai (atskilę nuo Bažnyčios).
– Pasirinkusieji kūno kremavimą dėl krikščioniškajam tikėjimui priešingų motyvų.
– Kiti vieši nusidėjėliai, kurių neįmanoma laidoti, nesukėlus viešo tikinčiųjų papiktinimo.
Jei asmuo nelaidojamas bažnytiškai, jam turi būti atsakytos ir laidotuvių šv. Mišios. Esant bet kokiai abejonei dėl asmens laidotuvių su bažnytinėmis apeigomis, klebonas turi atsiklausti vyskupo Ordinaro, kurio sprendimo privalo laikytis tiek jis, tiek bet kuris kitas kunigas.
Bet kurio mirusio tikinčiojo laidotuvių apeigos turi būti atliekamos savo parapijos bažnyčioje. Tačiau, jei yra pareikšta kitokia mirusiojo valia ar artimųjų pagrįstas noras, galima, informavus mirusiojo parapijos kleboną, pasirinkti ir kitą bažnyčią, jei tam pritaria pasirinktosios bažnyčios administratorius.
- Apie parapijoje gyvenusio krikščionio mirtį kaip galima anksčiau pranešti parapijai, kad būtų galima sutarti dėl Šv. Mišių ir laidotuvių laiko.
Šv. Mišios už mirusįjį
Šv. Mišių auka, artimųjų malda ir šv. Komunija mirusiojo intencija yra kilniausia dovana ir pagalba mirusiajam. Todėl šv. Mišiose už mirusįjį, kurios paprastai aukojamos laidotuvių dieną sutartu šv. Mišių laiku, kviečiami dalyvauti ir drauge melstis visi artimieji ir bendruomenė.
Mūsų krašte gyvuoja tradicija prisiminti mirusius žmones jų laidotuvių dieną, praėjus septynioms dienoms, trisdešimčiai dienų ir metams po krikščionio mirties. Mirusiųjų paminėjimams susirenkama į Šv. Mišias, aplankomas kapas, pabendraujama su artimaisiais kukliose vaišėse. Mirusiojo paminėjimas — tai proga susitikti gyviesiems, atnaujinti bendrystę ir krikščionišką tikėjimą, kuris neretai atšąla.
Šv. Mišiose už mirusius esame kviečiami dalyvauti pilnai ir aktyviai — atsakinėti į kreipinius ir priimti Šventąją Komuniją — taip išreikšti savo tikėjimą, bendrystę su mirusiais krikščionimis. Jei dėl sunkių nuodėmių Komunijos priimti negalime — atliekame Išpažintį.
KĄ REIŠKIA „UŽSAKYTI MIŠIAS“?
- Šv. Mišios yra Jėzaus Kristaus auka už visus visų laikų žmones, todėl mes taip pat turime stengtis dalyvauti jose su konkrečiais prašymais, padėka.
- Gražus paprotys užsakyti šv. Mišias kokia nors intencija (už mirusius; dėkojant; prašant). Tai niekada nesusiaurina Mišių, nepadaro jų tik „mano Mišiomis“, tik už mano paminėtus žmones ar reikalus, bet padeda mūsų bendrai maldai tapti konkretesne ir gyvesne.
- Pagal seną tradiciją, užsakydami Mišias tikintieji palieka auką, taip išlaikydami savo parapijos kunigus ir bažnyčią.
Aktualūs klausimai
- Į laidotuves patariama nenešti prabangių vainikų ar didelių gėlių puokščių, bet mirusiojo artimiesiems įteikti auką. Taip bus suteikta reikalinga parama, kurią artimieji galės panaudoti savo nuožiūra: išlaidoms padengti ar geriems darbams mirusiojo atminimui pažymėti.
- Gerbiant iškeliavusiųjų atminimą artimiesiems nereikėtų elgtis prieš mirusiųjų valią, nedaryti to, ko šie nenorėjo būdami gyvi.
- Kremacija (mirusiojo sudeginimas) neprieštarauja, kad laidotuvės vyktų pagal krikščioniškas apeigas. Nebent mirusiojo palaikų sudeginimas būtų atliktas siekiant paneigti krikščioniškąją kūno iš numirusiųjų prisikėlimo tiesą arba vaikantis egzotiškų rytų kultų. Pelenus dera laidoti urnoje šeimos arba atskirame kape.
Egzorcizmas
Šaltinis: https://www.egzorcistas.lt/
Bendra informacija apie egzorcizmus
Jeigu tave kankina demonai, pasikalbėk su savo nuodėmklausiu. Jis turėtų atpažinti piktosios dvasios poveikio požymius ir nukreipti tave pas tinkamus dvasininkus. Taip pat su tokia problema gali kreiptis į kleboną, kuris turėtų žinoti, kas vyskupijoje yra egzorcistas, arba tiesiogiai į vyskupystės kuriją su prašymu nurodyti kunigo egzorcisto telefoną ar adresą. Susisiekus egzorcistas gali paskirti susitikimo laiką ir vietą.Egzorcizmo tikslas nėra tik išvaryti pačią piktąją dvasią ir nutraukti jos įtaką, bet svarbiausia, kad žmogus atsiverstų ir būtų nukreiptas į gyvo tikėjimo kelią. Išlaisvinimo pagrindą sudaro atsivertimas ir atsiskyrimas nuo blogio. Paprastai egzorcizmai yra atliekami neviešojoje vietoje, kad būti išvengta pašalinių žmonių (pvz., smalsuolių). Kunigas egzorcistas prašo apibūdinti numanomos piktosios dvasios poveikio požymius ir kartu su žmogumi stengiasi rasti blogos būklės priežastis. Kad tai padaryti būtų lengviau ir gautumėte efektyvią pagalbą, jūs turėtumėte iš anksto pasiruošti pokalbiui pagal anketą - klausimyną. Jeigu kyla įtarimai dėl faktinės demoniškos įtakos, sukalbama išlaisvinimo malda bei iškilmingas egzorcizmas. Po maldos pabaigos egzorcistas gali paskirti kito susitikimo terminą. Už pagalbą neimamas joks mokestis, jokia dovanelė arba kitokie dėkingumo įrodymai.
Katalikų kunigo palaiminimas nieko nekainuoja. O internete besiskelbiantys egzorcistai tokius darbus atlieka už pinigus. Toks „gydymas" neturi nieko bendra su Gerosios Naujienos skelbimu ir nuoširdžiu žmonių atsivertimu, o tai ir yra tikrasis išgijimas.
Egzorcizmas nebus veiksmingas, jeigu jį gaunantis žmogus neturės noro atsiversti, o ypač jei neišsižadės nuodėmės. Negalima palikti velniui atlapotų savo sielos durų, nes jis gali grįžti ir dvigubai smarkiau užpulti. Evangelijoje pagal Matą Jėzus moko, kad „Netyroji dvasia, išėjusi iš žmogaus, klaidžioja bevandenėse vietose, ieškodama poilsio, ir neranda. Tada ji sako: „Grįšiu į savo namus, iš kur išėjau”. Sugrįžusi randa juos tuščius, iššluotus ir išpuoštus. Tada eina, pasiima kitas septynias dvasias, dar piktesnes už save, ir įėjusios jos ten apsigyvena. Ir paskui tam žmogui darosi blogiau negu pirma. Taip atsitiks ir šiai piktai kartai” (Mt 12, 43-45). Taigi egzorcizmo tikslas nėra tik išvaryti pačią piktąją dvasią ir nutraukti jos įtaką, bet svarbiausia, kad žmogus atsiverstų ir būtų nukreiptas į gyvo tikėjimo kelią. Išlaisvinimo pagrindą sudaro atsivertimas ir atsiskyrimas nuo blogio.
Neretai išlaisvinimo veiksmų imasi pavojaus nesuvokiantys žmonės, pvz., pasauliečiai, įvairūs bioenergetikos specialistai, būrėjos, kerėtojai ir kiti. Po šių žmonių atliktų veiksmų iš pradžių pastebimas tariamas kamuojamo asmens būklės pagerėjimas (tai placebo efektas, arba velnio apgaulė), po kurio kentėjimas grįžta su nauja jėga. Todėl reikia vengti tokių „gydytojų”, o kliautis kunigų egzorcistų pagalba – plačiau skaityti čia.
Jeigu tave kankina demonai, pasikalbėk su savo nuodėmklausiu. Jis turėtų atpažinti piktosios dvasios poveikio požymius ir nukreipti tave pas tinkamus dvasininkus. Taip pat su tokia problema gali kreiptis į kleboną, kuris turėtų žinoti, kas vyskupijoje yra egzorcistas, arba tiesiogiai į vyskupystės kuriją su prašymu nurodyti kunigo egzorcisto telefoną ar adresą. Susisiekus egzorcistas gali paskirti susitikimo laiką ir vietą.Egzorcizmo tikslas nėra tik išvaryti pačią piktąją dvasią ir nutraukti jos įtaką, bet svarbiausia, kad žmogus atsiverstų ir būtų nukreiptas į gyvo tikėjimo kelią. Išlaisvinimo pagrindą sudaro atsivertimas ir atsiskyrimas nuo blogio. Paprastai egzorcizmai yra atliekami neviešojoje vietoje, kad būti išvengta pašalinių žmonių (pvz., smalsuolių). Kunigas egzorcistas prašo apibūdinti numanomos piktosios dvasios poveikio požymius ir kartu su žmogumi stengiasi rasti blogos būklės priežastis. Kad tai padaryti būtų lengviau ir gautumėte efektyvią pagalbą, jūs turėtumėte iš anksto pasiruošti pokalbiui pagal anketą - klausimyną. Jeigu kyla įtarimai dėl faktinės demoniškos įtakos, sukalbama išlaisvinimo malda bei iškilmingas egzorcizmas. Po maldos pabaigos egzorcistas gali paskirti kito susitikimo terminą. Už pagalbą neimamas joks mokestis, jokia dovanelė arba kitokie dėkingumo įrodymai.
Katalikų kunigo palaiminimas nieko nekainuoja. O internete besiskelbiantys egzorcistai tokius darbus atlieka už pinigus. Toks „gydymas" neturi nieko bendra su Gerosios Naujienos skelbimu ir nuoširdžiu žmonių atsivertimu, o tai ir yra tikrasis išgijimas.
Egzorcizmas nebus veiksmingas, jeigu jį gaunantis žmogus neturės noro atsiversti, o ypač jei neišsižadės nuodėmės. Negalima palikti velniui atlapotų savo sielos durų, nes jis gali grįžti ir dvigubai smarkiau užpulti. Evangelijoje pagal Matą Jėzus moko, kad „Netyroji dvasia, išėjusi iš žmogaus, klaidžioja bevandenėse vietose, ieškodama poilsio, ir neranda. Tada ji sako: „Grįšiu į savo namus, iš kur išėjau”. Sugrįžusi randa juos tuščius, iššluotus ir išpuoštus. Tada eina, pasiima kitas septynias dvasias, dar piktesnes už save, ir įėjusios jos ten apsigyvena. Ir paskui tam žmogui darosi blogiau negu pirma. Taip atsitiks ir šiai piktai kartai” (Mt 12, 43-45). Taigi egzorcizmo tikslas nėra tik išvaryti pačią piktąją dvasią ir nutraukti jos įtaką, bet svarbiausia, kad žmogus atsiverstų ir būtų nukreiptas į gyvo tikėjimo kelią. Išlaisvinimo pagrindą sudaro atsivertimas ir atsiskyrimas nuo blogio.
Neretai išlaisvinimo veiksmų imasi pavojaus nesuvokiantys žmonės, pvz., pasauliečiai, įvairūs bioenergetikos specialistai, būrėjos, kerėtojai ir kiti. Po šių žmonių atliktų veiksmų iš pradžių pastebimas tariamas kamuojamo asmens būklės pagerėjimas (tai placebo efektas, arba velnio apgaulė), po kurio kentėjimas grįžta su nauja jėga. Todėl reikia vengti tokių „gydytojų”, o kliautis kunigų egzorcistų pagalba – plačiau skaityti čia.
Kas atlieka egzorcizmus?
Pasauliečių galingas ginklas - malda, tačiau jos neužtenka norint tiksliai nustatyti apsėdimą ir atlikti egzorcizmus. Tiktai tinkamas egzorcizmas atliktas įgaliotų dvasininkų egzorcistų leidžia nustatyti, ar konkretų asmenį veikia piktoji dvasia ir koks yra jos įtakos laipsnis. Šiuo atveju egzorcistas turėtų būti itin atsargus; reikia atskirti, ar kenčiantis asmuo nėra psichiškai nesveikas arba kartu ir nesveikas, ir apsėstas. Būtina suvokti, kad šėtonas naudojasi įvairiais būdais, kad paslėptų savo buvimą.
Reikia pabrėžti, kad vyskupo tam įgaliotų dvasininkų atlikti egzorcizmai pasižymi gydomosiomis savybėmis. Visi kiti egzorcizmai, kuriuos atlieka pasauliečiai, taip pat neįgalioti dvasininkai, neatneša tikrojo išsilaisvinimo. Raganių, spiritualistų, žiniuonių ir plačiąja prasme suprantamų vad. pasaulietiškų egzorcistų egzorcizmai paprastai baigiasi tuo, kad pablogėja kenčiančio žmogaus būsena.
Pasauliečių galingas ginklas - malda, tačiau jos neužtenka norint tiksliai nustatyti apsėdimą ir atlikti egzorcizmus. Tiktai tinkamas egzorcizmas atliktas įgaliotų dvasininkų egzorcistų leidžia nustatyti, ar konkretų asmenį veikia piktoji dvasia ir koks yra jos įtakos laipsnis. Šiuo atveju egzorcistas turėtų būti itin atsargus; reikia atskirti, ar kenčiantis asmuo nėra psichiškai nesveikas arba kartu ir nesveikas, ir apsėstas. Būtina suvokti, kad šėtonas naudojasi įvairiais būdais, kad paslėptų savo buvimą.
Reikia pabrėžti, kad vyskupo tam įgaliotų dvasininkų atlikti egzorcizmai pasižymi gydomosiomis savybėmis. Visi kiti egzorcizmai, kuriuos atlieka pasauliečiai, taip pat neįgalioti dvasininkai, neatneša tikrojo išsilaisvinimo. Raganių, spiritualistų, žiniuonių ir plačiąja prasme suprantamų vad. pasaulietiškų egzorcistų egzorcizmai paprastai baigiasi tuo, kad pablogėja kenčiančio žmogaus būsena.
Kada reikalinga išlaisvinimo malda (anketa - klausimynas)
Prašymo išlaisvinti/išvaduoti malda visuomet būtina praktikavus okultizmo, spiritizmo ir satanizmo apeigas. Pastaruoju atveju, taip pat tiesiogiai meldusis į šėtoną ar kvietusis piktąsias dvasias dažniausiai būtinas egzorcizmas. Tokiais atvejais bloga savijauta ar noras pabėgti nuo šventų daiktų yra pavergimo ženklas. Ši vidinė būklė gali turėti psichinį pagrindą. Norint konkrečiu atveju nustatyti, ar reikalinga prašymo išvaduoti malda, reikia išsiaiškinti žmogaus prastos būsenos priežastis.
Daugiau ...
šaltinis
http://www.egzorcistas.lt/
Daugiau ...
šaltinis
http://www.egzorcistas.lt/
PAŽYMŲ IŠRAŠYMAS
Prašymo pažymai gauti forma (atsisiųsti)
Prašome užpildyti formą ir nustatytu laiku kreiptis į parapijos raštinę (kleboniją) ar zakristiją (po Šv. Mišių).
1. Prašymas dėl krikšto pažymos
Krikšto pažyma išrašoma Krikšto sakramento suteikimo parapijoje/bažnyčioje, pagal krikštų registracijos knygoje tai liudijantį įrašą.
2. Prašymas dėl krikšto ir laisvo stovio pažymos (santuokai)
Krikšto ir laisvo stovio pažyma išrašoma Krikšto sakramento suteikimo parapijoje/bažnyčioje.
Ji pažymi apie Krikšto sakramento priėmimą ir tai, kad asmuo nėra sudaręs bažnytinės santuokos, priėmęs šventimų ar vienuolystės įžadų.
3. Dėl leidimo susituokti už parapijos ribų
Jei santuoka sudaroma ne savo gyvenamosios vietos parapijoje, reikalingas leidimas susituokti už parapijos ribų. Jis išduodamas sužadėtinių faktinės gyvenamosios vietos parapijoje.
Jeigu pageidaujate, kai pažyma bus paruošta, mes informuosime Jus prašyme nurodytais kontaktais.
Krikšto pažyma išrašoma Krikšto sakramento suteikimo parapijoje/bažnyčioje, pagal krikštų registracijos knygoje tai liudijantį įrašą.
2. Prašymas dėl krikšto ir laisvo stovio pažymos (santuokai)
Krikšto ir laisvo stovio pažyma išrašoma Krikšto sakramento suteikimo parapijoje/bažnyčioje.
Ji pažymi apie Krikšto sakramento priėmimą ir tai, kad asmuo nėra sudaręs bažnytinės santuokos, priėmęs šventimų ar vienuolystės įžadų.
3. Dėl leidimo susituokti už parapijos ribų
Jei santuoka sudaroma ne savo gyvenamosios vietos parapijoje, reikalingas leidimas susituokti už parapijos ribų. Jis išduodamas sužadėtinių faktinės gyvenamosios vietos parapijoje.
Jeigu pageidaujate, kai pažyma bus paruošta, mes informuosime Jus prašyme nurodytais kontaktais.
Yra galimybė susirašinėti ir elektroninių ryšių priemonėmis
|
Paslauga elektroninėmis priemonėmis jau veikia. Prašome užpildyti formą ir išsiųsti
|
Prašymą su čia nurodytais duomenimis galima pateikti raštu
Prašome užpildyti formą (atsisiųsti) ir sutartu būdu kreiptis į parapijos raštinę ar zakristiją. |
|
|
|
