S A K R A M E N T A I - M A L O N Ė S Š A L T I N I A I
Kad dorai gyventume ir laimėtume dangų, nepakanka vien mūsų jėgų. Reikia dar antgamtinės Dievo pagalbos, kurią vadiname malone. Skiriame dvi malonės rūšis: pašvenčiamąja ir veikiamąja.. Pašvenčiamoji malonė teikia mūsų sielai dieviškos gyvybės ir daro mus Ddievo vaikais. Veikiamoji malonė padeda mums atlikti gerus darbus, išvengti blogio.
KRISTUS atėjo, kad mes turėtume gyvenimo ir gausiau turėtume (Jon. 10, 10). Gyvenimas, kurį jis turi, yra pilnas malonės. Iš tos pilnybės jis teikia ir mums — tiesiai, be tarpininkų, ir tarpiškai — per savo sakramentus.
Kiekvienas sakramentas jungia mus su Dievu per Bažnyčią, todėl Bažnyčią teologai vadina didžiuoju, arba visuotiniu sakramentu.
Sakramentai yra regimi ženklai, perteikią mums neregimą Dievo dovaną — malonę. Mūsų būtis yra regima — medžiaginė ir neregima — dvasinė, dėl to Kristus panoro naudoti medžiagą — vandenį, aliejų, duoną, vyną, žodį, rankų lietimą, — kad mūsų dvasiai perduotų savo dvasinės gyvybės. Tokia buvo jo valia, kad mes atgimtume Bažnyčioje iš vandens ir Šventosios Dvasios; kad mums būtų atleistos nuodėmės, kam jo žodžiu jos bus atleistos; kad valgytume jo Kūną duonos pavidalu ir gertume jo Kraują vyno pavidalu; kad rankų uždėjimu būtų perduodamos Šventosios Dvasios dovanos ir dvasinės galios.
Dieviškasis gyvenimas perteikiamas septyniais šaltiniais. Krikštu jis įdiegiamas, sutvirtinimu - stiprinamas, atgaila (išpažintimi) - grąžinamas (kai nuodėmė jį sunaikina), šv. komunija - maitinamas, ligonių patepimo sakramentu - apsaugomas ir pagilinamas,. Iš atskiro žmogaus jis praplečiamas į bendruomenę. Santuoka pašvenčia šeimą ir teikia malonių fizinei gyvybei parengti bei ugdyti. Kunigystė duoda dvasinės tėvystės galią: atgimdyti žmonėse dvasinę gyvybę.
Sakramentinę malonę gauna kiekvienas, kuris parengęs savo dvasią, atlieka reikiamus sakramentų saitus. Tačiau pilnesnę ir gausesnę malonę gauna tas, kuris gyviau, jautriau ir veiksmingiau jai pasirengia ir į ją atsiliepia savo gyvenimu.
Krikštas ir Atgaila teikia pašvenčiamąją. malonę jos neturintiems, kiti sakramentai pagausina malonę turintiems.
Parapijoje teikiami visi sakramentai išskyrus Šventimų (Kunigystės) sakramentą:
įkrikščioninimo – Krikštas, Sutvirtinimas, Eucharistija;
gydymo – Atgaila ir sutaikinimas, Ligonių patepimas;
tarnavimo bendruomenei – Santuoka, Šventimai
Sakramento esmė:
1.kiekvienas Sakramentas atliekamas Jėzaus Kristaus vardu;
2. visi Bažnyčios teikiami Sakramentai yra Šventosios Dvasios veikimas ir tuo pat metu žmogui dovana ir kvietimas:
3. Sakramentai yra žmogaus gyvenimo gelmėje ir vykdo Jėzaus misiją, - atskleisti pasauliui tikrąjį Dievo veidą.
Sakramentų tikslas:
1.Dievą pagarbinti;
2. žmogų pašventinti;
3. Bažnyčiai – mistiniam Kristaus Kūnui ugdyti;
4. žmones mokyti.
Krikščionis priimdamas sakramentus turi žinoti, kad sakramentas yra veiksmingas ne dėl jį teikiančio ar gaunančio žmogaus teisumo, bet Dievo galybe. Kai Sakramentai švenčiami pagal Bažnyčios mokymą, jame ir per jį veikia Dievas. Nesvarbu koks būtų teikiančio sakramentus asmens šventumas, labai yra svarbu žinoti, kad sakramentų vaisiai priklauso ir nuo to, kiek vertai yra pasirengęs sakramentų gavėjas.
Šaltinis: Katalikų Bažnyčios Katekizmas, Liturginis maldynas, 1984
Kad dorai gyventume ir laimėtume dangų, nepakanka vien mūsų jėgų. Reikia dar antgamtinės Dievo pagalbos, kurią vadiname malone. Skiriame dvi malonės rūšis: pašvenčiamąja ir veikiamąja.. Pašvenčiamoji malonė teikia mūsų sielai dieviškos gyvybės ir daro mus Ddievo vaikais. Veikiamoji malonė padeda mums atlikti gerus darbus, išvengti blogio.
KRISTUS atėjo, kad mes turėtume gyvenimo ir gausiau turėtume (Jon. 10, 10). Gyvenimas, kurį jis turi, yra pilnas malonės. Iš tos pilnybės jis teikia ir mums — tiesiai, be tarpininkų, ir tarpiškai — per savo sakramentus.
Kiekvienas sakramentas jungia mus su Dievu per Bažnyčią, todėl Bažnyčią teologai vadina didžiuoju, arba visuotiniu sakramentu.
Sakramentai yra regimi ženklai, perteikią mums neregimą Dievo dovaną — malonę. Mūsų būtis yra regima — medžiaginė ir neregima — dvasinė, dėl to Kristus panoro naudoti medžiagą — vandenį, aliejų, duoną, vyną, žodį, rankų lietimą, — kad mūsų dvasiai perduotų savo dvasinės gyvybės. Tokia buvo jo valia, kad mes atgimtume Bažnyčioje iš vandens ir Šventosios Dvasios; kad mums būtų atleistos nuodėmės, kam jo žodžiu jos bus atleistos; kad valgytume jo Kūną duonos pavidalu ir gertume jo Kraują vyno pavidalu; kad rankų uždėjimu būtų perduodamos Šventosios Dvasios dovanos ir dvasinės galios.
Dieviškasis gyvenimas perteikiamas septyniais šaltiniais. Krikštu jis įdiegiamas, sutvirtinimu - stiprinamas, atgaila (išpažintimi) - grąžinamas (kai nuodėmė jį sunaikina), šv. komunija - maitinamas, ligonių patepimo sakramentu - apsaugomas ir pagilinamas,. Iš atskiro žmogaus jis praplečiamas į bendruomenę. Santuoka pašvenčia šeimą ir teikia malonių fizinei gyvybei parengti bei ugdyti. Kunigystė duoda dvasinės tėvystės galią: atgimdyti žmonėse dvasinę gyvybę.
Sakramentinę malonę gauna kiekvienas, kuris parengęs savo dvasią, atlieka reikiamus sakramentų saitus. Tačiau pilnesnę ir gausesnę malonę gauna tas, kuris gyviau, jautriau ir veiksmingiau jai pasirengia ir į ją atsiliepia savo gyvenimu.
Krikštas ir Atgaila teikia pašvenčiamąją. malonę jos neturintiems, kiti sakramentai pagausina malonę turintiems.
Parapijoje teikiami visi sakramentai išskyrus Šventimų (Kunigystės) sakramentą:
įkrikščioninimo – Krikštas, Sutvirtinimas, Eucharistija;
gydymo – Atgaila ir sutaikinimas, Ligonių patepimas;
tarnavimo bendruomenei – Santuoka, Šventimai
Sakramento esmė:
1.kiekvienas Sakramentas atliekamas Jėzaus Kristaus vardu;
2. visi Bažnyčios teikiami Sakramentai yra Šventosios Dvasios veikimas ir tuo pat metu žmogui dovana ir kvietimas:
3. Sakramentai yra žmogaus gyvenimo gelmėje ir vykdo Jėzaus misiją, - atskleisti pasauliui tikrąjį Dievo veidą.
Sakramentų tikslas:
1.Dievą pagarbinti;
2. žmogų pašventinti;
3. Bažnyčiai – mistiniam Kristaus Kūnui ugdyti;
4. žmones mokyti.
Krikščionis priimdamas sakramentus turi žinoti, kad sakramentas yra veiksmingas ne dėl jį teikiančio ar gaunančio žmogaus teisumo, bet Dievo galybe. Kai Sakramentai švenčiami pagal Bažnyčios mokymą, jame ir per jį veikia Dievas. Nesvarbu koks būtų teikiančio sakramentus asmens šventumas, labai yra svarbu žinoti, kad sakramentų vaisiai priklauso ir nuo to, kiek vertai yra pasirengęs sakramentų gavėjas.
Šaltinis: Katalikų Bažnyčios Katekizmas, Liturginis maldynas, 1984
Kruopštaus parengimo sakramentams svarba
Sakramentuose veikia Dievo malonė, kuri dovanoja žmogui išganymą. Tos malonės negalime sukurti net ir didžiausiomis pastangomis, tačiau be šių pastangų Dievo malonė krenta kaip į uolėtą dirvą (Mk 4, 5-6) ir pražūsta kaip užkastas talentas (Mt 25, 25-29) - visai nesuprastas, neįvertintas ir nebrangintas.
Atidesnis ruošimas sakramentams siekia, kad žmonės įsijungtų į parapijos gyvenimą, pastoviai dalyvautų liturgijos šventime, o ne vien tik apsilankytų bažnyčioje keliskart gyvenime keliems religiniams formalumams atlikti.
Tikybos pamokų mokykloje ir parapinės katechezės palyginimas
◊ Pamokos suteikia tik pradmenis
Muzikos pamokas lankantys mokiniai – ne choras, o kūno kultūros klasė – ne sportininkų komanda, taigi ir tikybą lankantys mokiniai – ne katalikų bendruomenė.
◊ Rengimas sakramentams pamokų metu prieštarauja Bažnyčios ir švietimo darbuotojų nuostatoms
Parapinę katechezę ir tikybos pamokas mokykloje vyskupai apibūdino kaip 2 atskiras ugdymo sritis, kurios tarpusavyje bendradarbiauja, tačiau viena kitos negali atstoti.
◊ Išgyvendinti apsimetinėjimą
Kaip visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje, žmonės skatinami tikėjimą rinktis laisvai, tačiau rimtai ir atsakingai. O vienkartinės religinės iškilmės be vidinio turinio neturi prasmės.
Lietuvos vyskupai „Kvietimas ruoštis Sakramentams“