Popiežius Pranciškus: Malda daro stebuklus
Malda daro stebuklus ir neleidžia mūsų širdžiai užkietėti, užmiršti gailestingumą, - sakė popiežius antradienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje. Popiežius pasirėmė skaitinio iš Pirmosios Samuelio knygos pavyzdžiu. Jame kalbama apie nelamingą moterį Haną, kuri sielojasi negalėdama susilaukti vaikų ir atėjusi į šventyklą meldžia Viešpatį stebuklo. Kunigas Elis matydamas moters virpančias lūpas, bet negirdėdamas žodžių, pamano, kad Hana apsvaigusi ir ima ją barti. Kunigas pasielgia paviršutiniškai, ją apkaltina nebūtais dalykais nė nepasidomėjęs kaip iš tiesų yra. Jis nežino, kad moters malda bus išklausyta.
Hana meldėsi širdyje. Jos lūpos virpėjo, bet nesigirdėjo balso. Tai tikinčios moters drąsa, - sakė Pranciškus. Ji visą savo skausmą išliejo Viešpačiui; su ašaromis akyse meldė Viešpatį malonės. Daug tokių moterų turime Bažnyčioje. Jos drąsiai meldžia Viešpatį tokių dalykų, kurie, žiūrint iš šalies, atrodo neįmanomi. Prisiminkime šv. Moniką, kuri savo ašaromis išmeldė sūnaus Augustino atsivertimą. Yra daug tokių moterų.
Pasak Pranciškaus, neturėtume smerkti kunigo Elio, kuris puolė kaltinti vargšę moterį, nepasidomėjęs jos skausmu, nes ir mes labai dažnai teisiame žmones nepasivarginę pažiūrėti jiems į širdį, nepaklausę kas juo slegia. Jei mūsų širdyje nėra atjautos kitam žmogui, tuomet sunku mums suprasti jo aimaną, jo visišką atsidavimą Dievo valiai.
Hanos maldą šventykloje popiežius palygino su Jėzaus malda Alyvų darželyje. Jėzaus sielvartas buvo toks didis, kad jį išpylė kruvinas prakaitas. Tačiau jis nesiskundė, nesakė, „išgelbėk mane“, bet sakė „tebūnie tavo valia“. Anos moters ir Jėzaus maldai bendra bruožas – nuolankumas. Mūsų malda dažniausiai pasibaigia tik paprastu prašymu, nesugebame maldauti su ašaromis akyse.
Popiežius paminėjo jam didelį įspūdį padariusių atvejį Argentinoje. Jis matė žmogų, kuris įsitvėręs Buenos Airių Lujan Marijos šventovės tvoros visą naktį meldė pagijimo ligoninėje mirštančiai savo dukrai. Ir jis sulaukė stebuklo: rytą sugrįžęs į ligoninę jis rado savo dukrą pasveikusią.
Malda daro stebuklus. Stebuklų sulaukia taip pat ir tie krikščionys – pasauliečiai, kunigai, vyskupai – kurie buvo paradę gailestingumą. Turime žinoti, kad malda keičia Bažnyčią. Ne mes, ne popiežiai, vyskupai, kunigai ar vienuolės yra Bažnyčios jėga, bet šventieji. Tokie šventieji, kaip ta šiandienos Mišių pirmajame skaitinyje minima moteris, - sakė Pranciškus. Šventieji drįsta tikėti, kad Dievas yra Viešpats, kuris viską gali. (Vatikano radijas)
2016-01-12
Malda daro stebuklus ir neleidžia mūsų širdžiai užkietėti, užmiršti gailestingumą, - sakė popiežius antradienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje. Popiežius pasirėmė skaitinio iš Pirmosios Samuelio knygos pavyzdžiu. Jame kalbama apie nelamingą moterį Haną, kuri sielojasi negalėdama susilaukti vaikų ir atėjusi į šventyklą meldžia Viešpatį stebuklo. Kunigas Elis matydamas moters virpančias lūpas, bet negirdėdamas žodžių, pamano, kad Hana apsvaigusi ir ima ją barti. Kunigas pasielgia paviršutiniškai, ją apkaltina nebūtais dalykais nė nepasidomėjęs kaip iš tiesų yra. Jis nežino, kad moters malda bus išklausyta.
Hana meldėsi širdyje. Jos lūpos virpėjo, bet nesigirdėjo balso. Tai tikinčios moters drąsa, - sakė Pranciškus. Ji visą savo skausmą išliejo Viešpačiui; su ašaromis akyse meldė Viešpatį malonės. Daug tokių moterų turime Bažnyčioje. Jos drąsiai meldžia Viešpatį tokių dalykų, kurie, žiūrint iš šalies, atrodo neįmanomi. Prisiminkime šv. Moniką, kuri savo ašaromis išmeldė sūnaus Augustino atsivertimą. Yra daug tokių moterų.
Pasak Pranciškaus, neturėtume smerkti kunigo Elio, kuris puolė kaltinti vargšę moterį, nepasidomėjęs jos skausmu, nes ir mes labai dažnai teisiame žmones nepasivarginę pažiūrėti jiems į širdį, nepaklausę kas juo slegia. Jei mūsų širdyje nėra atjautos kitam žmogui, tuomet sunku mums suprasti jo aimaną, jo visišką atsidavimą Dievo valiai.
Hanos maldą šventykloje popiežius palygino su Jėzaus malda Alyvų darželyje. Jėzaus sielvartas buvo toks didis, kad jį išpylė kruvinas prakaitas. Tačiau jis nesiskundė, nesakė, „išgelbėk mane“, bet sakė „tebūnie tavo valia“. Anos moters ir Jėzaus maldai bendra bruožas – nuolankumas. Mūsų malda dažniausiai pasibaigia tik paprastu prašymu, nesugebame maldauti su ašaromis akyse.
Popiežius paminėjo jam didelį įspūdį padariusių atvejį Argentinoje. Jis matė žmogų, kuris įsitvėręs Buenos Airių Lujan Marijos šventovės tvoros visą naktį meldė pagijimo ligoninėje mirštančiai savo dukrai. Ir jis sulaukė stebuklo: rytą sugrįžęs į ligoninę jis rado savo dukrą pasveikusią.
Malda daro stebuklus. Stebuklų sulaukia taip pat ir tie krikščionys – pasauliečiai, kunigai, vyskupai – kurie buvo paradę gailestingumą. Turime žinoti, kad malda keičia Bažnyčią. Ne mes, ne popiežiai, vyskupai, kunigai ar vienuolės yra Bažnyčios jėga, bet šventieji. Tokie šventieji, kaip ta šiandienos Mišių pirmajame skaitinyje minima moteris, - sakė Pranciškus. Šventieji drįsta tikėti, kad Dievas yra Viešpats, kuris viską gali. (Vatikano radijas)
2016-01-12
ŠV. JĖZAUS TERESĖS MALDOS BŪDAS
"Įsivaizduokite patį Viešpatį, esantį greta jūsų, ir pažvelkite, kaip meiliai ir nuolankiai Jis jus moko. Paklausykite manęs, ir kuomet tik galite, pasilikite su tokiu geru Draugu. Jei įprasite būti su Juo, o jis matys, kad pasiliekate su Juo iš meilės ir stengiatės Jam patikti, tuomet jau nebegalėsite, kaip sakoma, išprašyti Jo iš jūsų; niekuomet jūsų neapleis, padės visuose išmėginimuose; visur Jį atrasite. Ar manote, kad turėti greta tokį Draugą tėra mennkniekis?
Neprašau dabar, kad apie Jį mąstytumėte, darytumėte daugybę išvadų ar užsiimtumėte ilgais ir įmantriais proto išvedžiojimais. Prašau tik žvelgti į Jį. Kas gi draudžia jums, - nors trumpą valandėlę, jei ilgiau nepajėgiate, - sielos akimis žvelgti į šį Viešpatį?
(Tobulumo kelias 26, 1-3)
I. KAS YRA MALDA?
„Malda yra ne kas kita kaip draugystė,
dažnas bendravimas vienumoje su Tuo,
kuris, kaip žinome, mus myli." (Gyvenimo knyga 8, 5)
Kviečiu tave į kažką labai paprasto: draugauti su Jėzumi ir puoselėti šią draugystę tyloje, asmeniškai susitinkant su juo maldoje.
Kaip kiekvienai draugystei, taip ir šiai, reikia tam tikrų sąlygų, idant ji nenutrūktų ir tvirtėtų. Norėdamas tapti maldos žmogumi turi puoselėti:
II. PRIEŠ PRADEDANT...
Pereikime prie pačios maldos. Pradėdamas ją bet kaip, gali susidurti su daugybe sunkumų. Galbūt tau padės šios trumpos gairės:
III. PRADEDANT MALDĄ
Turi atrasti savo maldos būdą, atitinkantį tavo temperamentą, poreikius ir situaciją. Svarbiausia - atsigręžti į Jėzų, kontempliuoti Jį, ir Jo Dvasios dėka įsiskverbti į Jo slėpinį. Gali pasinaudoti šiais pasiūlymais:
IV.GILIAU
Mūsų maldos centras - Jėzaus asmuo. Nesvarbu, kaip įžengei į maldą. Svarbiausia - pasilikti su Jėzumi, leisti Jam žvelgti į tave, Jo klausytis, įsileisti Jo šviesą, padedančią Jį pažinti, širdimi skverbtis į Jo slėpinį ir leistis apgaubiamam Jo buvimo.
„Pasilik ten nuraminęs protą, žvelk į Tą, kuris žvelgia į tave, būk su Juo, kalbėkis, prašyk ir džiaukis Juo. Prašyk, kad visuomet pajėgtum daryti tai, ko Jis trokšta, nes iš Jo gavai visa, kas gera."
Dabar metas priimti Dievo dovaną ir palikti Jam veiklos iniciatyvą. Taip pat metas atsiliepti: žodžiu, gestu, jausmu, prašymu. Tačiau visų pirma - metas pripažinti, kad Jo meilė daro didžių dalykų, ir dėkoti. Metas prašyti Jo valios pažinimo, suprasti, ko Dievas tau trokšta kasdieniame gyvenime.
V. KAŽKAS VYKSTA
Malda nėra tik akimirka, malda - tai kelionė, pamažu atskleisianti tau, kas yra Jėzus - Jo slėpinį, Jo vertybes, Jo kvietimą, Jo jausmus ir meile, su kuria tave priima ir tavęs ieško... Malda taip pat padės tau naujai pažinti save, kas esi ir kaip gyveni. Padės žvelgti į Jėzų ir į save taip, kaip tave regi ir apie tave mąsto Dievas. Nors tai ir nėra esminis dalykas, neapleisk jo, nes tik taip gyvensi tiesoje. Malda, kaip ir draugystė, įmanoma tik tiesoje!
Taip pat pradėsi vis aiškiau suprasti Jėzaus kvietimą gyventi tikroje, Evangelijos dovanojamoje vidinėje laisvėje. Kokios bebūtų tavo gyvenimo aplinkybės. Jis kviečia tave gyventi su Juo ir taip, kaip Jis. Būti maldos žmogumi - tai gyventi sekant Jėzų su visomis to pasekmėmis.
VI. O KAS PO TO?
Dažnai malda bus ramybės, vidinio džiaugsmo, šviesos laikas, tačiau ne visuomet... Dėl tavo būsenos, gyvenimo aplinkybių, maldoje iškylančių klausimų, tavo jausmai maldos metu bus įvairūs. Nesiremk jais, vertindamas savo maldą. Svarbiausia, kad įvyktų susitikimas, kad klausydamasis išliktum meilingame dėmesingume. Priimk patirtas įžvalgas, dėkok už Viešpaties artumą ir Jo meile, nepaisant to, jauti ją ar ne. Maldą apibrėžia tikėjimas, jai skiriamas laikas, pastovumas... ir įsipareigojimas.
Apsidairyk aplinkui - argi nepradedi į viską žvelgti kitaip? Žmonės, gyvenimo kasdienybė, pasaulio įvykiai jau įgavo naujų - vilties ir meilės spalvų.
VII. MALDOS PĖDSAKAS
Malda įspaudžia pėdsaką mumyse, „palieka žymę". Labai kilnūs troškimai ar „geri pasiryžimai" nėra svarbiausi. Malda kaip ir draugystė, pirmiausia yra DOVANA, kuri, nuoširdžiai ją priėmus, augina mumyse kažką naujo, mus keičia. Šis pasikeitimas atsispindi išorėje ir yra ta darbais patvirtinta žymė, kurią mumyse įspaudė malda. Maldoje kylantys jausmai yra antraeiliai. Svarbiausia tai, kad Jėzaus veikimas tavyje ir tavo atsakas Jam atsispindi pasikeitusiame tavo gyvenime ir elgesyje - imi vadovautis kitomis vertybėmis, kitais kriterijais, kitokiais giliais jausmais. Jo meilė mums yra begalinė, besąlygiška. Mylėti Jį nereiškia kartoti gražius žodžius, bet „tarnauti Jam teisingumu, tvirtumu bei nuolankumu" (Gyvenimas 11,13). Gero kelio!
Šaltinis Paštuvos basųjų karmeličių vienuolynas
"Įsivaizduokite patį Viešpatį, esantį greta jūsų, ir pažvelkite, kaip meiliai ir nuolankiai Jis jus moko. Paklausykite manęs, ir kuomet tik galite, pasilikite su tokiu geru Draugu. Jei įprasite būti su Juo, o jis matys, kad pasiliekate su Juo iš meilės ir stengiatės Jam patikti, tuomet jau nebegalėsite, kaip sakoma, išprašyti Jo iš jūsų; niekuomet jūsų neapleis, padės visuose išmėginimuose; visur Jį atrasite. Ar manote, kad turėti greta tokį Draugą tėra mennkniekis?
Neprašau dabar, kad apie Jį mąstytumėte, darytumėte daugybę išvadų ar užsiimtumėte ilgais ir įmantriais proto išvedžiojimais. Prašau tik žvelgti į Jį. Kas gi draudžia jums, - nors trumpą valandėlę, jei ilgiau nepajėgiate, - sielos akimis žvelgti į šį Viešpatį?
(Tobulumo kelias 26, 1-3)
I. KAS YRA MALDA?
„Malda yra ne kas kita kaip draugystė,
dažnas bendravimas vienumoje su Tuo,
kuris, kaip žinome, mus myli." (Gyvenimo knyga 8, 5)
Kviečiu tave į kažką labai paprasto: draugauti su Jėzumi ir puoselėti šią draugystę tyloje, asmeniškai susitinkant su juo maldoje.
Kaip kiekvienai draugystei, taip ir šiai, reikia tam tikrų sąlygų, idant ji nenutrūktų ir tvirtėtų. Norėdamas tapti maldos žmogumi turi puoselėti:
- Santykį su kitais: pagarbą, meilę, bendrystę, atlaidumą...
- Santykį su savimi.
- Santykį su Jėzumi.
II. PRIEŠ PRADEDANT...
Pereikime prie pačios maldos. Pradėdamas ją bet kaip, gali susidurti su daugybe sunkumų. Galbūt tau padės šios trumpos gairės:
- Susirask tinkamą, ramią ir tylią aplinką.
- Pasiruošk Evangelijos tekstą, galbūt ir kokį atvaizdą, giesmę ar paveikslą. Tai padės sutelkti dėmesį į Jėzų.
- Pasirink atpalaiduojančią, susikaupti padedančią kūno padėtį.
- Po truputį atkreipk dėmesį į savo kvėpavimą, kūną, vidinį pasaulį.
- Dabar visą dėmesį sutelk į Jėzų, į meilingą Jo buvimą tavyje ir visur.
III. PRADEDANT MALDĄ
Turi atrasti savo maldos būdą, atitinkantį tavo temperamentą, poreikius ir situaciją. Svarbiausia - atsigręžti į Jėzų, kontempliuoti Jį, ir Jo Dvasios dėka įsiskverbti į Jo slėpinį. Gali pasinaudoti šiais pasiūlymais:
- Įsivaizduok Jėzų gyvenantį Tavyje.
- Žvelk į Jį, įsigilindamas į kurią nors Evangelijos ištrauką.
- Kontempliuok Jėzaus atvaizdą arba kartok trumpą frazę, išreiškiančią tai, ką trokšti Jam pasakyti.
- Labai lėtai, skonėdamasis, kartok Jo maldą - Tėve mūsų.
IV.GILIAU
Mūsų maldos centras - Jėzaus asmuo. Nesvarbu, kaip įžengei į maldą. Svarbiausia - pasilikti su Jėzumi, leisti Jam žvelgti į tave, Jo klausytis, įsileisti Jo šviesą, padedančią Jį pažinti, širdimi skverbtis į Jo slėpinį ir leistis apgaubiamam Jo buvimo.
„Pasilik ten nuraminęs protą, žvelk į Tą, kuris žvelgia į tave, būk su Juo, kalbėkis, prašyk ir džiaukis Juo. Prašyk, kad visuomet pajėgtum daryti tai, ko Jis trokšta, nes iš Jo gavai visa, kas gera."
Dabar metas priimti Dievo dovaną ir palikti Jam veiklos iniciatyvą. Taip pat metas atsiliepti: žodžiu, gestu, jausmu, prašymu. Tačiau visų pirma - metas pripažinti, kad Jo meilė daro didžių dalykų, ir dėkoti. Metas prašyti Jo valios pažinimo, suprasti, ko Dievas tau trokšta kasdieniame gyvenime.
V. KAŽKAS VYKSTA
Malda nėra tik akimirka, malda - tai kelionė, pamažu atskleisianti tau, kas yra Jėzus - Jo slėpinį, Jo vertybes, Jo kvietimą, Jo jausmus ir meile, su kuria tave priima ir tavęs ieško... Malda taip pat padės tau naujai pažinti save, kas esi ir kaip gyveni. Padės žvelgti į Jėzų ir į save taip, kaip tave regi ir apie tave mąsto Dievas. Nors tai ir nėra esminis dalykas, neapleisk jo, nes tik taip gyvensi tiesoje. Malda, kaip ir draugystė, įmanoma tik tiesoje!
Taip pat pradėsi vis aiškiau suprasti Jėzaus kvietimą gyventi tikroje, Evangelijos dovanojamoje vidinėje laisvėje. Kokios bebūtų tavo gyvenimo aplinkybės. Jis kviečia tave gyventi su Juo ir taip, kaip Jis. Būti maldos žmogumi - tai gyventi sekant Jėzų su visomis to pasekmėmis.
VI. O KAS PO TO?
Dažnai malda bus ramybės, vidinio džiaugsmo, šviesos laikas, tačiau ne visuomet... Dėl tavo būsenos, gyvenimo aplinkybių, maldoje iškylančių klausimų, tavo jausmai maldos metu bus įvairūs. Nesiremk jais, vertindamas savo maldą. Svarbiausia, kad įvyktų susitikimas, kad klausydamasis išliktum meilingame dėmesingume. Priimk patirtas įžvalgas, dėkok už Viešpaties artumą ir Jo meile, nepaisant to, jauti ją ar ne. Maldą apibrėžia tikėjimas, jai skiriamas laikas, pastovumas... ir įsipareigojimas.
Apsidairyk aplinkui - argi nepradedi į viską žvelgti kitaip? Žmonės, gyvenimo kasdienybė, pasaulio įvykiai jau įgavo naujų - vilties ir meilės spalvų.
VII. MALDOS PĖDSAKAS
Malda įspaudžia pėdsaką mumyse, „palieka žymę". Labai kilnūs troškimai ar „geri pasiryžimai" nėra svarbiausi. Malda kaip ir draugystė, pirmiausia yra DOVANA, kuri, nuoširdžiai ją priėmus, augina mumyse kažką naujo, mus keičia. Šis pasikeitimas atsispindi išorėje ir yra ta darbais patvirtinta žymė, kurią mumyse įspaudė malda. Maldoje kylantys jausmai yra antraeiliai. Svarbiausia tai, kad Jėzaus veikimas tavyje ir tavo atsakas Jam atsispindi pasikeitusiame tavo gyvenime ir elgesyje - imi vadovautis kitomis vertybėmis, kitais kriterijais, kitokiais giliais jausmais. Jo meilė mums yra begalinė, besąlygiška. Mylėti Jį nereiškia kartoti gražius žodžius, bet „tarnauti Jam teisingumu, tvirtumu bei nuolankumu" (Gyvenimas 11,13). Gero kelio!
Šaltinis Paštuvos basųjų karmeličių vienuolynas
Šventojo Tėvo maldos intencijos |
2016 m. vasario mėnesiui |
- Kad rūpintumės visa kūrinija, kurią gavome kaip dovaną, kad ją puoselėtume ir saugotume ateities kartoms. (bendroji)
- Kad daugėtų krikščionių ir Azijos tautų tikėjimo dialogo bei sąlyčio galimybių.(evalngelizacijos)
- Kad daugėtų krikščionių ir Azijos tautų tikėjimo dialogo bei sąlyčio galimybių.(evalngelizacijos)
Kviečiame jungtis į maldos grandinę už Lietuvoje gyvenančius pašvęstuosius

Pašvęstojo gyvenimo metų proga kviečiame jungtis į maldos grandinę už Lietuvoje gyvenančius pašvęstuosius: du rudens mėnesius kasdien asmeniškai (ir bendruomeniškai) melsdamiesi už konkrečią mūsų tėvynėje gyvenančią ir veikiančią pašvęstųjų bendruomenę.
www.bernardinai.lt
www.bernardinai.lt
Apie maldą ir pratybas
Melstis – tai ne mechaniškai kartoti išmoktas formules ar samprotauti apie Dievą. Melstis – tai užmegzti artimą, draugišką ryšį su Dievu. Joks meilės ryšys negali išlikti, juo labiau stiprėti, jei su mylimu asmeniu nebūname kartu. Todėl svarbu kiekvieną dieną skirti nors truputį laiko maldai. Kiek minučių? Tai priklauso nuo aplinkybių ir paties žmogaus apsisprendimo. Būtų gerai, jei surastume pusę valandos. Svarbu pačiam/pačiai apsispręsti, kiek ir kada melstis, taip pat lanksčiai mokėti prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Jeigu nusiminsime, kad ištikimai nesilaikėme to, kam pasiryžome, galime netekti drąsos eiti toliau, ypač pradžioje. Viešpačiui svarbios ne minutės, o mūsų troškimas ir pastangos susitikti su juo maldai skirtu laiku. Draugystei būtinas pastovumas, todėl ne tiek svarbu, kiek trunka malda, svarbiausia, kad ji būtų reguliari.
Kokiu dienos metu melstis? Bet kokiu, kuris mums geriausiai tinka, atsižvelgiant į mūsų užimtumą ir gyvenimo būdą. Tuo metu mums niekas neturėtų trukdyti. Labai naudinga numatyti pastovų maldos laiką ir stengtis kiekvieną dieną melstis tuo pačiu metu.
Pastabos apie maldą
Melstis – tai bendrauti, kalbėtis su Asmeniu, dalytis su juo tuo, ką jaučiame, išsakyti savo problemas, prašyti patarimo, leisti, kad jis paguostų. Malda skirta ne vien gražiems svarstymams ar tam, kad ko nors išmoktume.
Kai malda apima ne vien intelektą, bet ir mūsų jausmus, jaučiame pasitenkinimą, ramybę, nes ryšys su Viešpačiu patenkino mūsų meilės ir begalybės troškimą. Tada malda tampa maloniu poreikiu, tai nebėra vien varginančios pastangos.
Be to, malda turi „stovėti“ ant žemės ir į ją remtis. Ji kyla iš Dievo Žodžio ir paliečia konkretų gyvenimą, atnešdama tai, ką gauna iš Dievo malonės. Ji yra sėkla, kuri dygs skatindama mūsų veiksmus, persmelktus gautos malonės. Sentimentali arba vien teoriniais svarstymais pagrįsta, nesusieta su konkrečiu gyvenimu malda būtų iliuzinė. Dievas veikia mūsų istorijoje. Vienydama su juo, malda skatina veikti ir mus.
Malda turi paliesti gyvenimą, raginti jį keisti pagal atpažintą Dievo valią. Todėl baigiant melstis visuomet turėtų kilti pasiryžimas ar gilus suvokimas, kad kas nors anksčiau ar vėliau mūsų gyvenime keisis.
Maldos būdą, su kuriuo susipažinome, šv. Ignacas vadina „meditacija naudojant tris sielos galias“: atmintį, protą ir valią. Atmintimi prisimename Šventojo Rašto tekstą, protu jį svarstome, vertiname, randame ryšį tarp gyvenimo ir Žodžio. Atsižvelgdami į jausmus, kurie kyla širdyje ir kuriuos išreiškiame per pokalbį su Viešpačiu, valia apsisprendžiame atitinkamai elgtis ir veikti.
Keliaudami tikėjimo keliu pastebėsime, kad keisis sielos galių vaidmuo: intelektinis mąstymas vis daugiau vietos užleis širdingam pokalbiui su Viešpačiu, ir malda taps paprastesnė, esmingesnė.
Šaltinis - bernardinai.lt - pagal knygą „Eik į savo kambarėlį“ (Mt 6, 6) (Dvasinės pratybos kasdieniame gyvenime), kurią parengė kun. Lionginas Virbalas, SJ., 2007 m.
Apie maldą - iš kun. Vito Kaknevičiaus komentarų
Viešpats kalba apie maldos ir tarpininkavimo svarbą. Tai pagrindinė mintis, kuria Jėzus kreipiasi: ,,Melskite pjūties Šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į Savo pjūtį" (Lk 10, 2).
Šaltinis - http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-02-14-lk-10-1-9-stai-as-siunciu-jus-lyg-avinelius-tarp-vilku/127375
- Malda – viena galingiausių priemonių, padedančių Kristui tęsti veiklą pasaulyje. Melskimės vieni už kitus. Daug gali karšta teisiojo malda (Jok 5, 16).
- Malda – kelias į gerą gyvenimą, kurio visi trokštame.
- Malda – paslaptis, pakylanti virš tautų, rasių, ekonominių barjerų.
- Malda atsiskleidžia per asmeninę maldą, kuri nepriklauso nuo kitų žmonių, įvykių ar aplinkybių.
- Malda – vienintelė žmogiškoji galia, stipresnė už visą kūriniją.
- Malda keičia žmones, reiškinius bei įvykius Danguje ir Žemėje.
- Malda peržengia mokslo, medicinos bei psichologijos ribas.
- Malda neprieinama intelektui; intelektas turi gerbti maldos galios slėpinį.
- Malda duoda mums įrankius darniai kurti gyvenimą su meile, per meilę ir meilėje.
- Malda – priemonė skleisti žemėje taiką.
- Malda – priešnuodis bet kokiam blogiui.
- Malda – didžioji paslaptis, atskleidžianti Dievo artumo slėpinius visoje kūrinijoje.
- Malda atveria mūsų akis ir ausis, kad regėtume ir girdėtume Dievą pasaulyje.
Šaltinis - http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-02-14-lk-10-1-9-stai-as-siunciu-jus-lyg-avinelius-tarp-vilku/127375