ARCHYVAS
2016 METAI
Rajono spaudoje straipsnis apie mūsų seses vienuoles
,,Iš Peru kilusios vienuolės Šakiuose jaučiasi savos"
Laikraščio ,,Draugas" korespondentė Gintarė MARTINAITIENĖ
2016-12-22
Nuotr. Šv. Vincento Pauliečio gailestingumo seserų kongregacijos vienuolės Rubelinda (kairėje) ir Rosarija Šakiuose jaučiasi savos ir džiaugiasi žmonių pagalba, geranoriškumu.
Nuo rugsėjo Šakiuose gyvena ir savo misiją čia vykdo Šv. Vincento Pauliečio gailestingumo seserų kongregacijos vienuolės Rubelinda, Rosarija ir Lina. Iš Peru (Pietų Amerika) kilusios vienuolės Lietuvoje jau dešimtmetį, tad moka mūsų kalbą, perima ir savais laiko papročius. Kalbamės su jomis apie jų šalį, apie tai, ką jos čia veikia, koks jų tikslas ir kaip sekasi iš egzotiškos ir tolimos šalies atvykusioms vienuolėms prisitaikyti mūsų krašte.
Atvyko iš dėkingumo
Pokalbiui susitinkame su Rubelinda ir Rosarija, nes vyresnioji Lina šiuo metu renginyje Italijoje. Nors vienuolės į Šakius atsikėlė tik prieš tris mėnesius, Lietuvoje jos nuo 2005-ųjų. Anksčiau jos gyveno Alytuje, Miroslavo miestelyje. Įdomu, kaip iš tokios tolimos šalies kilusios vienuolės atsidūrė mūsų šalyje, nes jų kongregacija, vienijanti apie 300 vienuolių, įsikūrusi Italijoje. Seserys pasakoja, kad apskritai Šv. Vincento Pauliečio gailestingumo seserų Lietuvoje daugiau nėra, jos vienintelės. Kitos tarnauja Italijoje, Pietų Amerikoje, Indijoje. Rubelinda ir Rosarija, atsakydamos į klausimą, kaip jos atsidūrė mūsų šalyje, patikina, kad iš dėkingumo mūsų šaliai, bet svarbūs čia ir istorijos dalykai.
„Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą keturios merginos iš Lietuvos kaip Raudonojo kryžiaus savanorės skrido į Italiją, susidraugavo su mūsų bendruomene. Bet prasidėjo karai ir jos į savo šalį grįžti negalėjo, Italijoje išbuvo apie 50 m. Todėl ir esame čia – tokia mūsų misija, esame iš dėkingumo. Taip nusprendė vyresnioji motinėlė“, – aiškino Rubelinda, pabrėžusi, kad jos vadovaujasi meilės, paprastumo ir nuolankumo principais, kurie užrašyti puošia ir vienuolių buto sienas.
Tiesa, dvi lietuvės vienuolės į gimtinę grįžo 1992 m. jau vyresnio amžiaus ir sergančios, bandė ieškoti artimųjų, bet po tiek metų arba nepavyko, arba tie giminaičiai jau buvo tolimi.
Nori viską išmokti
Nors vienbalsiai abi vienuolės tvirtina, kad į Šakius vyko su nerimu, bet nuo pirmos dienos pasijautė kaip namie, sulaukė daug geradarių pagalbos ir dėmesio. Sunkiau buvo priprasti mūsų šalyje prieš 10 m. Visgi praeitį jos prisimena su šypsena. Draugiškos ir su lietuvaičiams neįprastu nuoširdumu pasakoja apie tai, kaip tiesiog iš alytiškių šeimų žodis po žodžio mokėsi kalbą ar net tai, kaip ir kiek reikėtų apsirengti. Juk klimato pokyčiai kardinalūs. Viena sesuo iš Indijos, kaip pasakojo vienuolės, taip ir nepriprato prie mūsų klimato, nuolat sirgo ir išvyko atgal. Pokalbio metu jos ne kartą patikina, kad kongregacijos taisyklėms aklai paklusti nereikia, jei vienuolei kas nors yra labai nepriimtina, nepavyksta prisitaikyti, priimamas bendras, abiem pusėms priimtinas sprendimas.
„Mes viską labai norėjome išmokti. Būdavo, žmonės kalba, pasakoja, o mes nesuprantame, bet kartojame, nebijojome klysti ir tai užmušė bet kokį kompleksą. Jūsų kalba sunki, tai su mirosloviečiais kartu skaitydavome, giedodavome ir išmokome. Viskas čia mums buvo nauja“, – sako Rubelinda, lietuviškai kartu su Rozalija pramokusi per pirmuosius metus.
Didžiulė egzotika, „grožio viršūnė“ joms buvo ir žiemą iškritęs sniegas, kuris Peru yra tik kalnuose, ar apsilankymas miške. Tik teko nusivilti, kad didžioji dalis rastų grybų nuodingi. Kalbėdamos apie maistą patikina, kad dabar jos ypač pamėgusios lietuviškus lašinukus, cepelinus ar blynus. Šiuos patiekalus gamina ir grįžusios į gimtinę. Čia jos vyksta kas treji metai. Tiesa, pajuokauja, kad į rūkytą kumpelį šeimynykščiai žiūrėjo gana atsargiai. Patys Peru gyventojai dažniausiai valgo daug vaisių, daržovių, jautienos. Galima patikslinti, kad vaisių skonis, tų pačių bananų, granatų ar kitų, visai kitoks nei mūsų parduotuvėse. Net saldumynai, kuriais, kaip pastebi vienuolės, lietuvaičiai mėgaujasi dažnai ir ant stalo galima rinktis iš kelių rūšių, jų šalyje būna tik per šventes.
Kūčių nežinojo
Lygiai taip pat joms netikėtos buvo Kūčių tradicijos ar per Velykas marginami kiaušiniai.
„Pamenu, pirmais metas Kūčių vakarą vaikštome po miestelį, daliname atvirukus, vis vieni kiti paklausia, ar mes jau pasiruošusios. Galvojome, kad Bernelių mišioms. Sakome – taip. Galiausiai paskutinė aplankyta šeima pasakė, kad yra vakarienė, valgiai. Nuėjome pas kunigą ir klausiame, kodėl jis mums nepasakė. Jis negalėjo patikėti, kad mes nežinome“, – prisiminė vienuolės, dabar Kūčias jau laikančios sava tradicija ir jose įžvelgiančios gražią bei gilią prasmę.
Pasirodo, jų šalyje nėra Kūčių, o tiesiog laukiama šv. Kalėdų ir švenčiama garsiai, su fejerverkais. Tad joms Šakių gatvėse buvo ypač smagu sutikti naujametinį linksmąjį Kalėdų Senelio autobusiuką.
„O, pagalvojau, va čia tai Kalėdos, skamba muzika“, – džiugiai mieste jau prigyjančią tradiciją vertino Rubelinda.
Dėkingos žmonėms
Nors dabar jos neįsivaizduoja savo Kūčių be 12 valgių, kuriuos sako tikriausiai ruoštų ir valgytų net kitame pasaulio krašte, laikosi ir savų įpročių. Pavyzdžiui, bute įsikurtoje koplytėlėje, kurioje kasdien meldžiasi, turi įsirengusios prakartėlę. Tokios esą yra kiekvienuose jų šalies piliečio namuose.
„Eglutę mažai kas puošia, nes tiesiog jų nelabai ir yra. Čia viskas iš Peru – molinės statulėlės, audinys. O štai čia Gvadelupės Mergelės Marijos atvaizdas, kur mes meldžiamės“, – aprodydamos koplytėlę pasakoja Šv. Vincento Pauliečio kongregacijos seserys.
Be tikėjimo ir maldos jos neįsivaizduoja savo gyvenimo. Dažnai sulaukia ir prašymų pasimelsti už kitus ar tiesiog pabendrauti. Vienuolės aiškina, kad jų tikslas nėra, jog visi būtų kunigai ar vienuolės. Svarbiausia – padėti atrasti Dievą, parodyti kelią, supažindinti. Kokiu keliu nori sukti žmogus – jo reikalas. Tiek Miroslave, kur gyveno, tiek Šakiuose jos daug laiko skiria darbui su jaunimu. Ir dabar ruošia vaikus Pirmajai Komunijai, Sutvirtinimo sakramentui, sulaukusios kvietimų vyksta į mokyklas, pasakoja apie Dievą, save. Rozalija groja gitara, tad su jaunimu mielai gieda giesmes, moko mažuosius. Miroslave organizuodavo jaunimo stovyklas, todėl tikisi, kad ir Šakiuose tęs pradėtą darbą. Ne kartą pokalbio metu jos pasidžiaugia, kad nei anksčiau, nei atvykusios į mūsų miestą nepasijautė svetimos.
„Už viską esame labai dėkingos žmonėms. Mes gyvename tik iš žmonių gerumo. Vadovaujamės pasakymu „Dievas su mumis“ ir nė karto nesuabejojome, kad yra kitaip. Taip jaučiamės, tuo tikime“, – kalbėjo pašnekovės.
Pavyzdžiui, Rubelinda, padedama gerų žmonių, kurie sumokėjo už kursus, mokosi ir tikisi įgyti vairuotojo pažymėjimą, dar anksčiau ji sėkmingai baigė teologijos studijas VDU.
Paklaustos, kiek jos dar bus Lietuvoje ir tęs misiją Šakiuose, sako nežinančios, nes viskas priklauso nuo vyresniosios. Bet šiandien džiaugiasi galimybe būti čia.
Nuo rugsėjo Šakiuose gyvena ir savo misiją čia vykdo Šv. Vincento Pauliečio gailestingumo seserų kongregacijos vienuolės Rubelinda, Rosarija ir Lina. Iš Peru (Pietų Amerika) kilusios vienuolės Lietuvoje jau dešimtmetį, tad moka mūsų kalbą, perima ir savais laiko papročius. Kalbamės su jomis apie jų šalį, apie tai, ką jos čia veikia, koks jų tikslas ir kaip sekasi iš egzotiškos ir tolimos šalies atvykusioms vienuolėms prisitaikyti mūsų krašte.
Atvyko iš dėkingumo
Pokalbiui susitinkame su Rubelinda ir Rosarija, nes vyresnioji Lina šiuo metu renginyje Italijoje. Nors vienuolės į Šakius atsikėlė tik prieš tris mėnesius, Lietuvoje jos nuo 2005-ųjų. Anksčiau jos gyveno Alytuje, Miroslavo miestelyje. Įdomu, kaip iš tokios tolimos šalies kilusios vienuolės atsidūrė mūsų šalyje, nes jų kongregacija, vienijanti apie 300 vienuolių, įsikūrusi Italijoje. Seserys pasakoja, kad apskritai Šv. Vincento Pauliečio gailestingumo seserų Lietuvoje daugiau nėra, jos vienintelės. Kitos tarnauja Italijoje, Pietų Amerikoje, Indijoje. Rubelinda ir Rosarija, atsakydamos į klausimą, kaip jos atsidūrė mūsų šalyje, patikina, kad iš dėkingumo mūsų šaliai, bet svarbūs čia ir istorijos dalykai.
„Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą keturios merginos iš Lietuvos kaip Raudonojo kryžiaus savanorės skrido į Italiją, susidraugavo su mūsų bendruomene. Bet prasidėjo karai ir jos į savo šalį grįžti negalėjo, Italijoje išbuvo apie 50 m. Todėl ir esame čia – tokia mūsų misija, esame iš dėkingumo. Taip nusprendė vyresnioji motinėlė“, – aiškino Rubelinda, pabrėžusi, kad jos vadovaujasi meilės, paprastumo ir nuolankumo principais, kurie užrašyti puošia ir vienuolių buto sienas.
Tiesa, dvi lietuvės vienuolės į gimtinę grįžo 1992 m. jau vyresnio amžiaus ir sergančios, bandė ieškoti artimųjų, bet po tiek metų arba nepavyko, arba tie giminaičiai jau buvo tolimi.
Nori viską išmokti
Nors vienbalsiai abi vienuolės tvirtina, kad į Šakius vyko su nerimu, bet nuo pirmos dienos pasijautė kaip namie, sulaukė daug geradarių pagalbos ir dėmesio. Sunkiau buvo priprasti mūsų šalyje prieš 10 m. Visgi praeitį jos prisimena su šypsena. Draugiškos ir su lietuvaičiams neįprastu nuoširdumu pasakoja apie tai, kaip tiesiog iš alytiškių šeimų žodis po žodžio mokėsi kalbą ar net tai, kaip ir kiek reikėtų apsirengti. Juk klimato pokyčiai kardinalūs. Viena sesuo iš Indijos, kaip pasakojo vienuolės, taip ir nepriprato prie mūsų klimato, nuolat sirgo ir išvyko atgal. Pokalbio metu jos ne kartą patikina, kad kongregacijos taisyklėms aklai paklusti nereikia, jei vienuolei kas nors yra labai nepriimtina, nepavyksta prisitaikyti, priimamas bendras, abiem pusėms priimtinas sprendimas.
„Mes viską labai norėjome išmokti. Būdavo, žmonės kalba, pasakoja, o mes nesuprantame, bet kartojame, nebijojome klysti ir tai užmušė bet kokį kompleksą. Jūsų kalba sunki, tai su mirosloviečiais kartu skaitydavome, giedodavome ir išmokome. Viskas čia mums buvo nauja“, – sako Rubelinda, lietuviškai kartu su Rozalija pramokusi per pirmuosius metus.
Didžiulė egzotika, „grožio viršūnė“ joms buvo ir žiemą iškritęs sniegas, kuris Peru yra tik kalnuose, ar apsilankymas miške. Tik teko nusivilti, kad didžioji dalis rastų grybų nuodingi. Kalbėdamos apie maistą patikina, kad dabar jos ypač pamėgusios lietuviškus lašinukus, cepelinus ar blynus. Šiuos patiekalus gamina ir grįžusios į gimtinę. Čia jos vyksta kas treji metai. Tiesa, pajuokauja, kad į rūkytą kumpelį šeimynykščiai žiūrėjo gana atsargiai. Patys Peru gyventojai dažniausiai valgo daug vaisių, daržovių, jautienos. Galima patikslinti, kad vaisių skonis, tų pačių bananų, granatų ar kitų, visai kitoks nei mūsų parduotuvėse. Net saldumynai, kuriais, kaip pastebi vienuolės, lietuvaičiai mėgaujasi dažnai ir ant stalo galima rinktis iš kelių rūšių, jų šalyje būna tik per šventes.
Kūčių nežinojo
Lygiai taip pat joms netikėtos buvo Kūčių tradicijos ar per Velykas marginami kiaušiniai.
„Pamenu, pirmais metas Kūčių vakarą vaikštome po miestelį, daliname atvirukus, vis vieni kiti paklausia, ar mes jau pasiruošusios. Galvojome, kad Bernelių mišioms. Sakome – taip. Galiausiai paskutinė aplankyta šeima pasakė, kad yra vakarienė, valgiai. Nuėjome pas kunigą ir klausiame, kodėl jis mums nepasakė. Jis negalėjo patikėti, kad mes nežinome“, – prisiminė vienuolės, dabar Kūčias jau laikančios sava tradicija ir jose įžvelgiančios gražią bei gilią prasmę.
Pasirodo, jų šalyje nėra Kūčių, o tiesiog laukiama šv. Kalėdų ir švenčiama garsiai, su fejerverkais. Tad joms Šakių gatvėse buvo ypač smagu sutikti naujametinį linksmąjį Kalėdų Senelio autobusiuką.
„O, pagalvojau, va čia tai Kalėdos, skamba muzika“, – džiugiai mieste jau prigyjančią tradiciją vertino Rubelinda.
Dėkingos žmonėms
Nors dabar jos neįsivaizduoja savo Kūčių be 12 valgių, kuriuos sako tikriausiai ruoštų ir valgytų net kitame pasaulio krašte, laikosi ir savų įpročių. Pavyzdžiui, bute įsikurtoje koplytėlėje, kurioje kasdien meldžiasi, turi įsirengusios prakartėlę. Tokios esą yra kiekvienuose jų šalies piliečio namuose.
„Eglutę mažai kas puošia, nes tiesiog jų nelabai ir yra. Čia viskas iš Peru – molinės statulėlės, audinys. O štai čia Gvadelupės Mergelės Marijos atvaizdas, kur mes meldžiamės“, – aprodydamos koplytėlę pasakoja Šv. Vincento Pauliečio kongregacijos seserys.
Be tikėjimo ir maldos jos neįsivaizduoja savo gyvenimo. Dažnai sulaukia ir prašymų pasimelsti už kitus ar tiesiog pabendrauti. Vienuolės aiškina, kad jų tikslas nėra, jog visi būtų kunigai ar vienuolės. Svarbiausia – padėti atrasti Dievą, parodyti kelią, supažindinti. Kokiu keliu nori sukti žmogus – jo reikalas. Tiek Miroslave, kur gyveno, tiek Šakiuose jos daug laiko skiria darbui su jaunimu. Ir dabar ruošia vaikus Pirmajai Komunijai, Sutvirtinimo sakramentui, sulaukusios kvietimų vyksta į mokyklas, pasakoja apie Dievą, save. Rozalija groja gitara, tad su jaunimu mielai gieda giesmes, moko mažuosius. Miroslave organizuodavo jaunimo stovyklas, todėl tikisi, kad ir Šakiuose tęs pradėtą darbą. Ne kartą pokalbio metu jos pasidžiaugia, kad nei anksčiau, nei atvykusios į mūsų miestą nepasijautė svetimos.
„Už viską esame labai dėkingos žmonėms. Mes gyvename tik iš žmonių gerumo. Vadovaujamės pasakymu „Dievas su mumis“ ir nė karto nesuabejojome, kad yra kitaip. Taip jaučiamės, tuo tikime“, – kalbėjo pašnekovės.
Pavyzdžiui, Rubelinda, padedama gerų žmonių, kurie sumokėjo už kursus, mokosi ir tikisi įgyti vairuotojo pažymėjimą, dar anksčiau ji sėkmingai baigė teologijos studijas VDU.
Paklaustos, kiek jos dar bus Lietuvoje ir tęs misiją Šakiuose, sako nežinančios, nes viskas priklauso nuo vyresniosios. Bet šiandien džiaugiasi galimybe būti čia.
Akatistas Dievo Motinos garbei
gruodžio 18 d.
Kalėdų laikotarpiu pagerbiant Dievo Motiną Mariją, šiandien bažnyčioje nuo 17 val. buvo giedama Akatistas. Akatistą, psalmę ir kitas giesmes giedojo Šakių Šv. Jono krikštytojo parapijos sakralinės muzikos kamerinis choras (vadovė Birutė).
Pasiklausykime čia >>>
Pasiklausykime čia >>>
Advento rekolekcijos gruodžio 18 d.
Rekolekcijų dienoje, Sumos šv. Mišias aukojo ir homiliją sakė Griškabūdžio klebonas Vytautas Mazirskas. Advento rekolekcijas Šakių bažnyčioje turėjęs vesti, kunigas jėzuitas Algirdas PALIOKAS SJ. susirgo ir negalėjo atvykti, todėl kelbonas kvietė parapijiečius pasimelsti už jo sveikatą, o kun. Vytautui nuoširdžai dėkojo už aukotas Mišias, homiliją, apibūdino jį kaip Gelbėtoją šioje situacijoje.
Kun. Vytauto homilijos galime pasiklausyti čia >>>
Kun. Vytauto homilijos galime pasiklausyti čia >>>
Gruodžio 18 d. parapijoje svečiavosi katalikų pasauliečių vyrų organizacijos „Kolumbo riteriai“ Lietuvoje atstovai iš Vilniuje veikiančios brolijos.
Jie dalyvavo 12 val. Sumos šv. Mišiose, po jų bažnyčioje pasilikusius parapijiečius supažindino su šios organizacijos veiklos principais, tikslais ir sritimis, pristatė savo veiklą, išsakė problemas ir iššūkius šiandienos visuomenėje, bažnyčioje.
Organizacija vienija praktikuojančius katalikus vyrus (nuo 18 m.), kurie dalyvaudami bažnytinėje, bendruomenės, šeimos stiprinimo, gyvybės gynimo ir įvairiose kitose savanoriškose ir gerų darbų veiklose, siekia organizuotai tarnauti Bažnyčiai ir savo parapijai, kartu įtraukiant savo šeimas, broliškų bendruomenių narius į artimos aplinkos dvasinį tobulėjimą ir gerovę, pagrįstą krikščioniškomis vertybėmis.
Ar palietė mūsų parapijos vyrų širdis šių vyrų pavyzdys, svečių pristatymas, liudijimas ir klebono kvietimas, ar sužadino jiems norą aktyviau dalyvauti parapijos veikloje ir vienytis, sužinosime iš būsimų vaisių.
Jie dalyvavo 12 val. Sumos šv. Mišiose, po jų bažnyčioje pasilikusius parapijiečius supažindino su šios organizacijos veiklos principais, tikslais ir sritimis, pristatė savo veiklą, išsakė problemas ir iššūkius šiandienos visuomenėje, bažnyčioje.
Organizacija vienija praktikuojančius katalikus vyrus (nuo 18 m.), kurie dalyvaudami bažnytinėje, bendruomenės, šeimos stiprinimo, gyvybės gynimo ir įvairiose kitose savanoriškose ir gerų darbų veiklose, siekia organizuotai tarnauti Bažnyčiai ir savo parapijai, kartu įtraukiant savo šeimas, broliškų bendruomenių narius į artimos aplinkos dvasinį tobulėjimą ir gerovę, pagrįstą krikščioniškomis vertybėmis.
Ar palietė mūsų parapijos vyrų širdis šių vyrų pavyzdys, svečių pristatymas, liudijimas ir klebono kvietimas, ar sužadino jiems norą aktyviau dalyvauti parapijos veikloje ir vienytis, sužinosime iš būsimų vaisių.
Gruodžio 17 d.
Vaikučių šventė ,,Atneškime gerumo dovaną kūdikėliui Jėzui".
Šiandien vaikučiai susirinko į bažnyčią prie kūdikėlio Jėzaus prakartėlės ir dovanojo Jam savo kūrybos dovanėles, vaidinimą, giesmes, Čia taip pat į šventę įsiterpė ir Kalėdų senelis su dovanėlėmis vaikučiams. Po programėlės visi kartu su savo tėveliais, seneliais pabendravo prie saldžių vaišių ir karšto kakavos gėrimo palapinės.
Nuotraukos >>>
Vaikučių šventė ,,Atneškime gerumo dovaną kūdikėliui Jėzui".
Šiandien vaikučiai susirinko į bažnyčią prie kūdikėlio Jėzaus prakartėlės ir dovanojo Jam savo kūrybos dovanėles, vaidinimą, giesmes, Čia taip pat į šventę įsiterpė ir Kalėdų senelis su dovanėlėmis vaikučiams. Po programėlės visi kartu su savo tėveliais, seneliais pabendravo prie saldžių vaišių ir karšto kakavos gėrimo palapinės.
Nuotraukos >>>
Gruodžio 10 d. Šakiuose viešėjo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis
Gruodžio 10 d. Šakiuose viešėjo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Šakių bažnyčioje 10 val. Jo Ekscelencija aukojo šv. Mišias, o po jų pristatė savo paties išleistą katalikišką 2017 metų kalendorių ,,Išganytojo relikvijos". Taip pat vyskupas kvietė kasdien skaityti Šventąjį Raštą ir gyventi Dievo žodžiu. Tam tiklsui pasiekti Šiaulių vyskupija išleido penkių knygų rinkinį ,,Evangelija kasdien", kurioje randame kiekvienos dienos Evangelijos skaitinį, iliustruotą paties vyskupo nuotraukomis iš Šventosios žemės. Visi norėjusieji įsigijo kalendorių ir knygų rinkinį.
Jo Ekscelencijos Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio homilija >>>
Nuotraukos >>>
Jo Ekscelencijos Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio homilija >>>
Nuotraukos >>>
Alfa kurso savaitgalis parapijos namuose 2016 m. gruodžio 3 d.
Šeštadienį parapijos namuose jau nuo ryto skambėjo šlovinimo giesmės. Čia susirinkę Alfa kurso dalyviai pradėjome užsiėmimus pagal savaitgalio programą: šlovinome giesmėmis Viešpatį, klausėmės keletą mokymų, diskutavome ir dalinomės grupelėse. Už kiekvieną dalyvį užtarimo malda meldėsi klebonas ir trys maldos pagalbininkai. Visi norėjusieji galėjo atlikti išpažintį ar pasikalbėti su pas mus viešėjusiais Griškabūdžio klebonu Vytautu ir Paluobių klebonu Andriumi.
Per pertraukas visi kaip viena šeima vaišinomės prie pačių paruošto gausaus (ir skanaus) stalo.
Vakare visi prisipildę Šventosios Dvasios malonių dalyvavome Šv. Mišiose.
Viena iš šlovinimo giesmių -Tu išgydai žaizdas >>>
Per pertraukas visi kaip viena šeima vaišinomės prie pačių paruošto gausaus (ir skanaus) stalo.
Vakare visi prisipildę Šventosios Dvasios malonių dalyvavome Šv. Mišiose.
Viena iš šlovinimo giesmių -Tu išgydai žaizdas >>>
2016 m. lapkričio 20 d.
Parapijiečių šventiška agapė parapijos namuose ir dėkojimas už
jubiliejiniais Dievo Gailestingumo metais patirtas malones.
Parapijoje veikiančių maldos grupių ir organizacijų atstovai po Sumos Šv. Mišių susirinko parapijos namuose šventiškon agapėn.
Šios šventės pagrindinė iniciatorė, sumanytoja ir vedančioji Jolanta iš širdies išliejusi savo patirtis ir liudijimus apie Dievo Gailestingumo metais patirtas malones, kvietė ir kitus pasidalinti savo liudijimais ir tęsti Gailestingumo darbus.
Palietė klebono tartas žodis, kad jis, kaip turintis dvasinę valdžią, ją atiduoda mums ir ragina nebijoti liudyti tiesos, eiti ir Jėzaus vardu mokyti žmones.
Džiaugėmės vikaro pasidalinimu, sesių vienuolių giesmėmis su lietuviškais ir ispaniškais šokio ir šlovinimo elementais, taip pat viešnios - sesės vienuolės iš Vincento Pauliečio kongregacijos (atvykusi iš Italijos) palinkėjimais, kitų brolių ir sesių liudijimais. Pas mus svečiavosi ir savo liudijimais dalinosi broliai iš bendruomenės ,,Gailestingumo namai“, kuri su Dievo pagalba padeda suklupusiems, suklydusiems, sunkiai einantiems per gyvenimą broliams ir sesėms. Ši bendruomenė, kaip nauja kapucinų bendruomenė (vienuolynas) kuriasi Paulių km. Jurbarko rajone ir jai reikalinga visokeriopa pagalba ir parama (daugiau apie juos čia >>>)
Visiems buvo džiugu čia pabūti, susivienyti, pabendrauti, pasidalinti.
Nuotraukos >>>
Parapijiečių šventiška agapė parapijos namuose ir dėkojimas už
jubiliejiniais Dievo Gailestingumo metais patirtas malones.
Parapijoje veikiančių maldos grupių ir organizacijų atstovai po Sumos Šv. Mišių susirinko parapijos namuose šventiškon agapėn.
Šios šventės pagrindinė iniciatorė, sumanytoja ir vedančioji Jolanta iš širdies išliejusi savo patirtis ir liudijimus apie Dievo Gailestingumo metais patirtas malones, kvietė ir kitus pasidalinti savo liudijimais ir tęsti Gailestingumo darbus.
Palietė klebono tartas žodis, kad jis, kaip turintis dvasinę valdžią, ją atiduoda mums ir ragina nebijoti liudyti tiesos, eiti ir Jėzaus vardu mokyti žmones.
Džiaugėmės vikaro pasidalinimu, sesių vienuolių giesmėmis su lietuviškais ir ispaniškais šokio ir šlovinimo elementais, taip pat viešnios - sesės vienuolės iš Vincento Pauliečio kongregacijos (atvykusi iš Italijos) palinkėjimais, kitų brolių ir sesių liudijimais. Pas mus svečiavosi ir savo liudijimais dalinosi broliai iš bendruomenės ,,Gailestingumo namai“, kuri su Dievo pagalba padeda suklupusiems, suklydusiems, sunkiai einantiems per gyvenimą broliams ir sesėms. Ši bendruomenė, kaip nauja kapucinų bendruomenė (vienuolynas) kuriasi Paulių km. Jurbarko rajone ir jai reikalinga visokeriopa pagalba ir parama (daugiau apie juos čia >>>)
Visiems buvo džiugu čia pabūti, susivienyti, pabendrauti, pasidalinti.
Nuotraukos >>>
2016 m. lapkričio 19 d.
Šakių dekanato piligrimai ir kunigai keliavo į Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos Atlaidus Vilniuje. Visi dalyvavo Vilniaus Šv. Teresės bažnyčioje Šv. Mišiose už Vilkaviškio vyskupiją, kurias aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Taip pat piligrimai aplankė keletą kitų šventovių.
Nuotraukas galime peržiūrėti čia >>>
Vyskupo Rimanto Norvilos homilijos Šv. Mišiose galime paklausyti čia >>>
Šakių dekanato piligrimai ir kunigai keliavo į Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos Atlaidus Vilniuje. Visi dalyvavo Vilniaus Šv. Teresės bažnyčioje Šv. Mišiose už Vilkaviškio vyskupiją, kurias aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Taip pat piligrimai aplankė keletą kitų šventovių.
Nuotraukas galime peržiūrėti čia >>>
Vyskupo Rimanto Norvilos homilijos Šv. Mišiose galime paklausyti čia >>>
2016 m. lapkričio 5 d.
Šakių parapijos piligrimai aplankė Paparčių vienuolyną ir Jubiliejines šventoves Panevėžio vyskupijoje ir Kaune
Šakių parapijos piligrimai lapkričio 5 d. aplankė Paparčių vienuolyną ir atvėrė Šventąsias Gailestingumo duris Jubiliejinėse šventovėse Panevėžio vyskupijoje ir Kaune.
Nuotraukas galite peržiūrėti puslapyje ,,Galerija"
Nuotraukas galite peržiūrėti puslapyje ,,Galerija"
Lapkričio 02 d. (Trečiadienis) - VĖLINĖS. Maldų už mirusiuosius diena
Per Vėlines, lapkričio antrąją dieną mes paminime ir meldžiamės už visus mirusius - išėjusius ramiai pagal Dievo valią, visus netikėtai pasitraukusius iš gyvenimo, katastrofose, karuose žuvusius, ligų pakirstus.
Prieš vakarines Šv. Mišias visi meldėsi Gailestingumo vainikėlį, jį kalbant vikaras skaitė vardus mirusiųjų, kuriuos aukotojai surašė ir pavedė Dievo Gailestingumui. Šv. Mišiose lotyniškai giedotos ypatingos bažnyčios maldos, melstasi aukotojų sudėtinėmis šv. Mišių intencijomis.
Po Šv. Mišių bažnyčioje vyko Vėlinių procesija už mirusiuosius.
Vikaro pamokslo galime paklausyti čia >>>
Per Vėlines, lapkričio antrąją dieną mes paminime ir meldžiamės už visus mirusius - išėjusius ramiai pagal Dievo valią, visus netikėtai pasitraukusius iš gyvenimo, katastrofose, karuose žuvusius, ligų pakirstus.
Prieš vakarines Šv. Mišias visi meldėsi Gailestingumo vainikėlį, jį kalbant vikaras skaitė vardus mirusiųjų, kuriuos aukotojai surašė ir pavedė Dievo Gailestingumui. Šv. Mišiose lotyniškai giedotos ypatingos bažnyčios maldos, melstasi aukotojų sudėtinėmis šv. Mišių intencijomis.
Po Šv. Mišių bažnyčioje vyko Vėlinių procesija už mirusiuosius.
Vikaro pamokslo galime paklausyti čia >>>
2016 m. spalio 27 d.
Mūsų bažnyčioje vakarines Šv. Mišias aukojo Griškabūdžio parapijos klebonas Vytautas Mazirskas
Evangelija: LK 13, 31–35 „NEDERA GI PRANAŠUI ŽŪTI NE JERUZALĖJE“
Svečio pamokslo galime pasiklausyti čia >>>
Mūsų bažnyčioje vakarines Šv. Mišias aukojo Griškabūdžio parapijos klebonas Vytautas Mazirskas
Evangelija: LK 13, 31–35 „NEDERA GI PRANAŠUI ŽŪTI NE JERUZALĖJE“
Svečio pamokslo galime pasiklausyti čia >>>
2016 m. spalio 15 d.
Šakių bažnyčioje svečiavosi mūsų žemietis kunigas teol. lic., relig. mgr. Artūras KAZLAUSKAS.
Svečio pamokslo vakarinėse Šv. Mišiose galime pasiklausyti čia >>>
Šakių bažnyčioje svečiavosi mūsų žemietis kunigas teol. lic., relig. mgr. Artūras KAZLAUSKAS.
Svečio pamokslo vakarinėse Šv. Mišiose galime pasiklausyti čia >>>
Susitikimas su kun. Arnoldu Valkausku
2016-10-14
Šakių bažnyčioje vakarinės Šv. Mišios prasidėjo šiek tiek neįprastai, nes klebonas paskelbė jog šįvakar su mumis Eucharistiją švęs ir jai vadovaus Ruklos parapijos klebonas, kariuomenės kapelionas, kun. teol. dr., Lietuvos egzorcistų asociacijos prezidentas Arnoldas Valkauskas. Klausysimės jo homilijos-katechezės, kartu melsimės prašydami gausios Dievo palaimos, Krikšto malonės, sutvirtinimo dovanos, išlaisvinimo, atnaujinimo, taip pat išgydymo tiek fizinio, tiek dvasinio - širdžiai, dvasiai, protui, valiai, jausmams ir kitomis susirinkusiųjų intencijomis.
Svečias savo katechezėje palietė tikėjimo aktualijas ir problemas mūsų laikmetyje. Po šv. Mišių vyko Švč. Sakramento adoracija, šlovinimas, užtarimo malda. Atvykę šlovintojai iš Jonavos (vėliau prisijungė ir Marijampoliečiai) šlovinimo giesmėmis lydėjo užtarimo maldą. Užtarimo maldai parapijiečiai ir iš kitų parapijų atvykusieji stojo į netrumpą eilę, už kiekvieną meldėsi ir laimino kun. Arnoldas ir klebonas, taip pat maldoje padėjo maldos pagalbininkė.
Svečio kun. Arnoldo Valkausko katechezę galime paklausyti čia >>>
Svečias savo katechezėje palietė tikėjimo aktualijas ir problemas mūsų laikmetyje. Po šv. Mišių vyko Švč. Sakramento adoracija, šlovinimas, užtarimo malda. Atvykę šlovintojai iš Jonavos (vėliau prisijungė ir Marijampoliečiai) šlovinimo giesmėmis lydėjo užtarimo maldą. Užtarimo maldai parapijiečiai ir iš kitų parapijų atvykusieji stojo į netrumpą eilę, už kiekvieną meldėsi ir laimino kun. Arnoldas ir klebonas, taip pat maldoje padėjo maldos pagalbininkė.
Svečio kun. Arnoldo Valkausko katechezę galime paklausyti čia >>>
Šakių parapijos piligrimai aplankė keturias šventoves Žemaitijoje ir atvėrė tris Šventąsias Gailestingumo duris
2016-10-08
Šakių parapijos piligrimai šiandien (spalio 8 d.) aplankė keturias šventoves Žemaitijoje - Telšių vyskupijoje. Atvėrėme Šventąsias Gailestingumo duris jubiliejinėse šventovėse - Klaipėdos Švč. M. Marijos, Taikos Karalienės bažnyčioje, Žemaičių Kalvarijos Švč. M. Marijos Apsilankymo bazilikoje ir Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje (aprodė ir papasakojo kan. Andriejus Sabaliauskas) Taip pat pakeliui aplankėme Kretingos Viešpaties Apreiškimo vienuolyną (broliai Pranciškonai) ir Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai bažnyčią (aprodė ir papasakojo Bernardas Saulius Belickas OFM).
Nuotraukos iš kelionės >>>
Nuotraukos iš kelionės >>>
Jau įvyko pirmasis Alfa kurso dalyvių susitikimas
2016-10-06
Šiandien prieš vakarines Šv. Mišias rožinio maldoje ir Šv. Mišiose parapijiečiai meldėsi už prasidedančius Alfa kursus, jų vadovus, dalyvius ir pagalbininkus.
Parapijos namuose pirmąjį susitikimą pradėjome ir baigėme šlovinimo giesmėmis, malda. Klebonas trumpai pristatė kurso pagrindinį uždavinį ir esmę - atrasti asmeninį santykį su Jėzumi, palaimino susirinkusius. Kursui vadovaujanti Vaiva supažindino su Alfa kurso mastais visame pasaulyje ir Lietuvoje, paaiškino kaip vyks užsiėmimai, kokių vaisų duoda kursai. Dalyviai susipažino tarpusavyje, pasidalino savo liudijimais ir lūkesčiais.
DAR NEVĖLU PRADĖTI, LAUKIAME IR JŪSŲ ALFA KURSE !
Daugiau skaitykite čia>>>
Parapijos namuose pirmąjį susitikimą pradėjome ir baigėme šlovinimo giesmėmis, malda. Klebonas trumpai pristatė kurso pagrindinį uždavinį ir esmę - atrasti asmeninį santykį su Jėzumi, palaimino susirinkusius. Kursui vadovaujanti Vaiva supažindino su Alfa kurso mastais visame pasaulyje ir Lietuvoje, paaiškino kaip vyks užsiėmimai, kokių vaisų duoda kursai. Dalyviai susipažino tarpusavyje, pasidalino savo liudijimais ir lūkesčiais.
DAR NEVĖLU PRADĖTI, LAUKIAME IR JŪSŲ ALFA KURSE !
Daugiau skaitykite čia>>>
Dekanato kunigų susirinkimas
2016-10-04
Šiandien mūsų parapijon į dekanato kunigų susirinkimą atvykę kunigai ir parapijiečiai meldėsi Šv. Mišiose, kurias aukojo Šakių dekanato dekanas kan. Donatas JASULAITIS.
Šiandien taip pat minime šv. Pranciškaus šventę, iš kurio kaip pažymėjo dekanas, iki šiol mokosi ir Šv. Tėvas Pranciškus ir visi, šv. Pransiškus buvo ir išlieka labai aktualus.
Griškabūdžio klebono Vytauto Mazirsko pamokslas dekanato kunigų susirinkimo metu švęstose Šv. Mišiose >>>
Šiandien taip pat minime šv. Pranciškaus šventę, iš kurio kaip pažymėjo dekanas, iki šiol mokosi ir Šv. Tėvas Pranciškus ir visi, šv. Pransiškus buvo ir išlieka labai aktualus.
Griškabūdžio klebono Vytauto Mazirsko pamokslas dekanato kunigų susirinkimo metu švęstose Šv. Mišiose >>>
ŠILINIŲ ATLAIDAI ŠILUVOJE 2016 m.
Rugsėjo 14 d. Kunigų ir gyvenančių ne Lietuvoje tautiečių diena.
Šią dieną pilnutėlė aikštė maldininkų ir didžiulis būrys kunigų pagrindinėse Šv. Mišiose meldėsi už kunigus. Maldininkų tarpe buvo šakiečių, o kunigų būryje sutikome ir mūsų kleboną.
Šią dieną pilnutėlė aikštė maldininkų ir didžiulis būrys kunigų pagrindinėse Šv. Mišiose meldėsi už kunigus. Maldininkų tarpe buvo šakiečių, o kunigų būryje sutikome ir mūsų kleboną.
Žinių ištrauka iš www.kaunoarkivyskupija.lt
,,Bažnyčiai švenčiant Šventojo Kryžiaus Išaukštinimą, Šiluvos atlaiduose Dievo Motinos užtarimo ir globos melsta kunigų tarnystei ir liudijimui, jų ištikimybei savo pašaukimui, Lietuvos seminarijų auklėtiniams ir ugdytojams, dėkota už Kunigystės sakramentu gaunamas malones, melsta Dievo gailestingumo žmonėms, kurie dėl kunigų atšalo nuo tikėjimo.
Pagrindinėse pamaldose aikštėje buvo meldžiamasi už kunigus ir drauge su kunigais – iškilmingoje Eucharistijoje dalyvavo bemaž 110 Kauno arkivyskupijos bei kitų vyskupijų kunigų, taip pat kunigų, dirbančių Europos šalyse."
,,Bažnyčiai švenčiant Šventojo Kryžiaus Išaukštinimą, Šiluvos atlaiduose Dievo Motinos užtarimo ir globos melsta kunigų tarnystei ir liudijimui, jų ištikimybei savo pašaukimui, Lietuvos seminarijų auklėtiniams ir ugdytojams, dėkota už Kunigystės sakramentu gaunamas malones, melsta Dievo gailestingumo žmonėms, kurie dėl kunigų atšalo nuo tikėjimo.
Pagrindinėse pamaldose aikštėje buvo meldžiamasi už kunigus ir drauge su kunigais – iškilmingoje Eucharistijoje dalyvavo bemaž 110 Kauno arkivyskupijos bei kitų vyskupijų kunigų, taip pat kunigų, dirbančių Europos šalyse."
Rugsėjo 13 d. Lietuvos kariuomenės diena
Čia dalyvavo ir Šakių parapijiečiai su mūsų sesėmis vienuolėmis.
Čia dalyvavo ir Šakių parapijiečiai su mūsų sesėmis vienuolėmis.
Rugsėjo 11 d.
ŠILINĖS ATLAIDAI ŠAKIUOSE
Šv. Mišias aukojo svečias kun. Artūras Sederevičius. Jo homilijos galime pasiklausyti čia>>>
Po Sumos šv. Mišių vyko šventinė procesija. Nuotraukos >>>
Sekmadienio Evangelijos skaitinys
LK 15, 1–32 „ŠITAIP DŽIAUGIASI DIEVO ANGELAI DĖL VIENO ATSIVERTUSIO NUSIDĖJĖLIO“ >>>
XIV piligriminis žygis „Kryžių kalnas–Šiluva“
Rugsėjo 9-11 d. Šakių parapijos atstovai dalyvavo Piligriminiame žygyje Kryžių kalnas - Šiluva.
Linkėjimai iš žygio!
Daugiau apie žygį - siauliuvyskupija.lt
Rugsėjo 9-11 d. Šakių parapijos atstovai dalyvavo Piligriminiame žygyje Kryžių kalnas - Šiluva.
Linkėjimai iš žygio!
Daugiau apie žygį - siauliuvyskupija.lt
Rugpjūčio 29 d. ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO NUKANKINIMAS
Mūsų parapija turi šv. Jono Krikštytojo titulą, todėl ypač jį gerbiame. Šv. Jonas Krikštytojas Bažnyčios gerbiamas kaip kankinys - paskutinis pranašas ir pirmas apaštalas, atidavęs savo gyvybę už evangelinę misiją.
Šiandien minime ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO NUKANKINIMĄ.
Šios dienos evangelijos skaitinys:
ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO NUKANKINIMAS MK 6, 17–19 „NORIU, KAD MAN TUOJAU DUOTUM DUBENYJE JONO KRIKŠTYTOJO GALVĄ“
Mūsų parapija turi šv. Jono Krikštytojo titulą, todėl ypač jį gerbiame. Šv. Jonas Krikštytojas Bažnyčios gerbiamas kaip kankinys - paskutinis pranašas ir pirmas apaštalas, atidavęs savo gyvybę už evangelinę misiją.
Šiandien minime ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO NUKANKINIMĄ.
Šios dienos evangelijos skaitinys:
ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO NUKANKINIMAS MK 6, 17–19 „NORIU, KAD MAN TUOJAU DUOTUM DUBENYJE JONO KRIKŠTYTOJO GALVĄ“
„Šv. Jono Krikštytojo nukirsdinimas“ . Šį paveikslą nutapė 1608 Mikelandželas Merizis - Karavadžas (it. Michelangelo Merisi da Caravaggio). Paveikslas saugomas Maltos sostinės (Valeta) Šv. Jono kokatedroje.
Rugpjūčio 21 d.
Šakių parapijos žmonės 12 val. Sumos šventose Mišiose meldėsi kartu su Šv. Vincento Pauliečio seserimis vienuolėmis iš Peru, kurios atvyko tęsti savo misiją Šakių krašte.
Klebonas trumpai pristatė seses Kristuje - vyresnioji ses. Lina, ses. Rosario ir ses. Rubelinda. Jos yra narės Šv. Vincento Pauliečio Gailestingųjų seserų kongregacijos, išplitusios po visą pasaulį. Džiaugiamės, kad sesės nusprendė pas mus atvykti, tikimės kad tai Šakius paveiks, o mūsų derlingoje žemėje jų charizma ir Šventosios Dvasios palaima duos gražių vaisių Parapijiečiai taip pat šiltai sutinka seses ir džiaugiasi, kad Gailestingumo metais Viešpats atsiuntė pas mus šias nuostabias seseris, jau dešimt metų gyvenančias pašvęstąjį gyvenimą Lietuvoje ir kalbančias lietuviškai. Tad priimkime jas, mylėkime, džiaukimės nes mūsų sielos labai sužeistos, o sesės savo paprastumu, nuolankumu ir gailestingumu daug dėl mūsų padarys. Aleliuja
Klebono pamokslo galite pasiklausyti čia >>>
Šakių parapijos žmonės 12 val. Sumos šventose Mišiose meldėsi kartu su Šv. Vincento Pauliečio seserimis vienuolėmis iš Peru, kurios atvyko tęsti savo misiją Šakių krašte.
Klebonas trumpai pristatė seses Kristuje - vyresnioji ses. Lina, ses. Rosario ir ses. Rubelinda. Jos yra narės Šv. Vincento Pauliečio Gailestingųjų seserų kongregacijos, išplitusios po visą pasaulį. Džiaugiamės, kad sesės nusprendė pas mus atvykti, tikimės kad tai Šakius paveiks, o mūsų derlingoje žemėje jų charizma ir Šventosios Dvasios palaima duos gražių vaisių Parapijiečiai taip pat šiltai sutinka seses ir džiaugiasi, kad Gailestingumo metais Viešpats atsiuntė pas mus šias nuostabias seseris, jau dešimt metų gyvenančias pašvęstąjį gyvenimą Lietuvoje ir kalbančias lietuviškai. Tad priimkime jas, mylėkime, džiaukimės nes mūsų sielos labai sužeistos, o sesės savo paprastumu, nuolankumu ir gailestingumu daug dėl mūsų padarys. Aleliuja
Klebono pamokslo galite pasiklausyti čia >>>
LIEPOS 13 d.
Šakių dekanato diena palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaiduose Marijampolėje
Šiandien Šakių dekanato kunigai ir maldininkai dalyvavo Šakių dekanato dienoje Marijampolėje, kur vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidai.
Atlaiduose kartu su visais šv. Rožinį meldėsi ir šventė Eucharistiją mūsų parapijos klebonas, pal. Jurgio Matulaičio draugijos nariai (31) ir kiti parapijiečiai. Po Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos aukotų šv. Mišių, visi buvom pakviesti į agapę Marijonų vienuolyno sode. Meldėmės pal. Jurgio Matulaičio koplyčioje; kurioje palaidotas palaimintojo kūnas, stovi krikštykla, prie kurios buvo pakrikštytas pal. Jurgis. Taip pat mūsų klebonas ir kun. Puidokas čia meldėsi už tikinčiuosius užtarimo malda uždėdami rankas.
Grįždami į namus, keletas parapijiečių aplankėme pal. Jurgio Matulaičio tėviškę Lūginėje ir ten pastatytoje jo vardo koplyčioje meldėmės Dievo Gailestingumo vainikėlį.
Keletas nuotraukų>>>
Šakių dekanato diena palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaiduose Marijampolėje
Šiandien Šakių dekanato kunigai ir maldininkai dalyvavo Šakių dekanato dienoje Marijampolėje, kur vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidai.
Atlaiduose kartu su visais šv. Rožinį meldėsi ir šventė Eucharistiją mūsų parapijos klebonas, pal. Jurgio Matulaičio draugijos nariai (31) ir kiti parapijiečiai. Po Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos aukotų šv. Mišių, visi buvom pakviesti į agapę Marijonų vienuolyno sode. Meldėmės pal. Jurgio Matulaičio koplyčioje; kurioje palaidotas palaimintojo kūnas, stovi krikštykla, prie kurios buvo pakrikštytas pal. Jurgis. Taip pat mūsų klebonas ir kun. Puidokas čia meldėsi už tikinčiuosius užtarimo malda uždėdami rankas.
Grįždami į namus, keletas parapijiečių aplankėme pal. Jurgio Matulaičio tėviškę Lūginėje ir ten pastatytoje jo vardo koplyčioje meldėmės Dievo Gailestingumo vainikėlį.
Keletas nuotraukų>>>
LIEPO 3 d.
12 val. - Šv. Mišios už Šakių miestą, po jų Šakių miesto choro sakralinės muzikos koncertas.
Klebono pamokslas šv. Mišiose
Keletas skambėjusių kūrinių
12 val. - Šv. Mišios už Šakių miestą, po jų Šakių miesto choro sakralinės muzikos koncertas.
Klebono pamokslas šv. Mišiose
Keletas skambėjusių kūrinių
ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO TITULINIAI ATLAIDAI, IŠKILMINGA PROCESIJA.
Vikaro pamokslas šv. Jono Krikštytojo atlaidų dieną 10 val. šv. Mišiose 2016-06-26
Paluobių parapijos klebono Andriaus pamokslas šv. Jono Krikštytojo atlaidų šv. Mišiose 2016-06-26
Nuotraukas galite pažiūrėti čia >>>
Vikaro pamokslas šv. Jono Krikštytojo atlaidų dieną 10 val. šv. Mišiose 2016-06-26
Paluobių parapijos klebono Andriaus pamokslas šv. Jono Krikštytojo atlaidų šv. Mišiose 2016-06-26
Nuotraukas galite pažiūrėti čia >>>
PIRMOSIOS KOMUNIJOS SAKRAMENTO PRIĖMIMO ŠVENTĖ
2016 m. birželio 5 d. Šakių bažnyčioje Sutaikinimo ir Pirmosios Komunijos Sakramentui pasiruošę vaikai 10 val. šv. Mišiose priėmė Pirmąją Komuniją.
Nuotraukas pažiūrėti galite čia >>>
2016 m. birželio 9 d.
Šakių parapijos vaikai keliavo padėkos už Pirmąją Komuniją piligriminę kelionę į Kryžių kalną. Taip pat aplankė Tytuvėnus, Šiluvą.
Nuotraukos>>>
2016 m. birželio 5 d. Šakių bažnyčioje Sutaikinimo ir Pirmosios Komunijos Sakramentui pasiruošę vaikai 10 val. šv. Mišiose priėmė Pirmąją Komuniją.
Nuotraukas pažiūrėti galite čia >>>
2016 m. birželio 9 d.
Šakių parapijos vaikai keliavo padėkos už Pirmąją Komuniją piligriminę kelionę į Kryžių kalną. Taip pat aplankė Tytuvėnus, Šiluvą.
Nuotraukos>>>
SUTVIRTINIMO SAKRAMENTO TEIKIMO IŠKILMĖ
2016 m. birželio 3 d. 18 val. Šakių bažnyčioje švenčiant Eucharistiją, Vilkaviškio vyskupas j. e. RIMANTAS NORVILA teikė Sutvirtinimo sakramentą 59 jaunuoliams ir suaugusiems iš Šakių ir kitų parapijų.
Viyskupo pamokslo pasiklausyti galite čia>>>
Nuotraukas pažiūrėti galite čia >>>
2016 m. birželio 3 d. 18 val. Šakių bažnyčioje švenčiant Eucharistiją, Vilkaviškio vyskupas j. e. RIMANTAS NORVILA teikė Sutvirtinimo sakramentą 59 jaunuoliams ir suaugusiems iš Šakių ir kitų parapijų.
Viyskupo pamokslo pasiklausyti galite čia>>>
Nuotraukas pažiūrėti galite čia >>>
Birželinės pamaldos
Birželio mėnuo skiriamas Švč. Jėzaus Širdies garbinimui. Šį mėnesį, trečiąjį penktadienį po Sekminių, minima Švč. Jėzaus Širdies šventė, taip pat kasdien laikomos šiam tikslui skirtos, taip vadinamos birželinės pamaldos.
Šakių bažnyčioje pamaldos Švč. Jėzaus Širdies garbei (birželinės) vyks visą birželio mėnesį: šiokiadieniais ir sekmadieniais po 18 val. šv. Mišių, šeštadieniais po 10 val. šv. Mišių.
Pamaldumas Švenčiausiajai Širdžiai – ypatinga pamaldumo Jėzui forma. Švenčiausiosios Širdies pamaldumas – tai pamaldumas garbingajai Jėzaus Kristaus Širdžiai, kuri atspindi ir primena Jėzaus meilę mums, Jo jautrumą ir gerumą. Galime sakyti ir taip – tai pamaldumas Jėzaus Kristaus Meilei, apie kurią primena ir kurią atspindi Jo Širdis. Širdis vaizduojama sužeista, o matoma žaizda primena mums apie nematomą Jo meilės žaizdą.
Pirmieji aiškūs pamaldumo Švč. Jėzaus Širdžiai ženklai aptinkami XI ir XII a. Manoma, kad pamaldumas gimė benediktinų ar cistersų vienuolynų atmosferoje, šv. Anzelmo ir šv. Bernardino idėjų pasaulyje. Toks pamaldumas buvo gerai žinomas šv. Gertrūdai ir šv. Matildai. XIII-XVI a. pamaldumas Švč. Jėzaus Širdžiai buvo praktikuojamas, bet neplėtojamas. Šio pamaldumo praktikavimo pavyzdžių aptinkama įvairių kongregacijų: pranciškonų, dominikonų, kartūzų bei kitų šventųjų gyvenimų aprašymuose. Bet tai buvo tik individualus mistinio pobūdžio pamaldumas. XVI a. įvyko esminis pokytis – pamaldumas perėjo iš mistinės sferos į krikščionišką asketizmą. XVII-XVIII a. pamaldumas išpopuliarėjo Prancūzijoje. 1856 m., Prancūzijos vyskupams atkakliai prašant, Popiežius Pijus IX paskelbė Švč. Jėzaus Širdies dieną visuotine Bažnyčios švente. 1899 m. birželio 11 d. popiežiaus Leono XIII įsaku pagal jo pateiktą formulę visa žmonija buvo iškilmingai paaukota Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai.
Šaltinis: Vilniaus šv. Onos bažnyčios interneto tinklalapis.
Švč. Jėzaus Širdies litanija ir kitos maldos, giesmės
Birželio mėnuo skiriamas Švč. Jėzaus Širdies garbinimui. Šį mėnesį, trečiąjį penktadienį po Sekminių, minima Švč. Jėzaus Širdies šventė, taip pat kasdien laikomos šiam tikslui skirtos, taip vadinamos birželinės pamaldos.
Šakių bažnyčioje pamaldos Švč. Jėzaus Širdies garbei (birželinės) vyks visą birželio mėnesį: šiokiadieniais ir sekmadieniais po 18 val. šv. Mišių, šeštadieniais po 10 val. šv. Mišių.
Pamaldumas Švenčiausiajai Širdžiai – ypatinga pamaldumo Jėzui forma. Švenčiausiosios Širdies pamaldumas – tai pamaldumas garbingajai Jėzaus Kristaus Širdžiai, kuri atspindi ir primena Jėzaus meilę mums, Jo jautrumą ir gerumą. Galime sakyti ir taip – tai pamaldumas Jėzaus Kristaus Meilei, apie kurią primena ir kurią atspindi Jo Širdis. Širdis vaizduojama sužeista, o matoma žaizda primena mums apie nematomą Jo meilės žaizdą.
Pirmieji aiškūs pamaldumo Švč. Jėzaus Širdžiai ženklai aptinkami XI ir XII a. Manoma, kad pamaldumas gimė benediktinų ar cistersų vienuolynų atmosferoje, šv. Anzelmo ir šv. Bernardino idėjų pasaulyje. Toks pamaldumas buvo gerai žinomas šv. Gertrūdai ir šv. Matildai. XIII-XVI a. pamaldumas Švč. Jėzaus Širdžiai buvo praktikuojamas, bet neplėtojamas. Šio pamaldumo praktikavimo pavyzdžių aptinkama įvairių kongregacijų: pranciškonų, dominikonų, kartūzų bei kitų šventųjų gyvenimų aprašymuose. Bet tai buvo tik individualus mistinio pobūdžio pamaldumas. XVI a. įvyko esminis pokytis – pamaldumas perėjo iš mistinės sferos į krikščionišką asketizmą. XVII-XVIII a. pamaldumas išpopuliarėjo Prancūzijoje. 1856 m., Prancūzijos vyskupams atkakliai prašant, Popiežius Pijus IX paskelbė Švč. Jėzaus Širdies dieną visuotine Bažnyčios švente. 1899 m. birželio 11 d. popiežiaus Leono XIII įsaku pagal jo pateiktą formulę visa žmonija buvo iškilmingai paaukota Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai.
Šaltinis: Vilniaus šv. Onos bažnyčios interneto tinklalapis.
Švč. Jėzaus Širdies litanija ir kitos maldos, giesmės
Devintinės – Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė
Šakių parapijoje Devintinės – Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė prasidėjo 12 val. Sumos šv. Mišiomis Šakių bažnyčioje, kurioms vadovavo vikaras Vitalij. Po jų parapijiečiai iškilminga procesija lydėjo Švč. Sakramentą miesto gatvėmis. Procesija sustojo prie papuoštų altorėlių (Pal. Jurgio Matulaičio draugijos, Marijos legiono, Dievo gailestingumo gr.) Pastačius ant jų monstranciją su Švč. Sakramentu ir jį pasmilkius, giedotos visų keturių evangelijų ištraukos.
Vikaro pamokslo pasiklausyti galite čia>>>
Daugiau nuotraukų pažiūrėti galite čia >>>
Šakių parapijoje Devintinės – Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė prasidėjo 12 val. Sumos šv. Mišiomis Šakių bažnyčioje, kurioms vadovavo vikaras Vitalij. Po jų parapijiečiai iškilminga procesija lydėjo Švč. Sakramentą miesto gatvėmis. Procesija sustojo prie papuoštų altorėlių (Pal. Jurgio Matulaičio draugijos, Marijos legiono, Dievo gailestingumo gr.) Pastačius ant jų monstranciją su Švč. Sakramentu ir jį pasmilkius, giedotos visų keturių evangelijų ištraukos.
Vikaro pamokslo pasiklausyti galite čia>>>
Daugiau nuotraukų pažiūrėti galite čia >>>
Sekminės – Šventosios Dvasios atsiuntimas
Gegužės 15 d.
Šią dieną parapijoje švenčiant Sekmines buvo aukojamos šv. Mišios, vyko šventinė procesija. Šventimui vadovavęs vikaras Vitalij akcentavo, kad švenčiame Sekmines - Šventosios Dvasios atsiuntimą, kuri nori mus vesti per gyvenimą, kad mes priėmę Šventąją Dvasią į savo širdis, Jos vedami vykdytume Dievo valią ir tai yra svarbiausia krikščionio gyvenime. Taip pat kvietė melstis už visą mūsų parapiją, kad Viešpats ją laimintų, saugotų, globotų, suteiktų mums reikalingų malonių šiame gyvenimo kelyje.
Vikaro pamokslo galite pasiklausyti čia >>>
Sekminių nuotraukos
Vikaro pamokslo galite pasiklausyti čia >>>
Sekminių nuotraukos
Gegužės 14 d.
Sekminių šventimas šią dieną buvo gaivinamas lietumi, kuris kaip ir toje giesmėje, kviečiančioje Šventąją Dvasią ,,...Šventa Dvasia, paliesk mane, kaip stiprus lietus sielą apvalyk, Nuskaidrink ją, širdį atgaivink"...
Pas mus atvykusi ses. Fausta su Šventosios šeimos bendruomenės jaunimu, kvietė Šakių šv. Jono Krikštytojo parapijos tikinčiuosius patirti Sekminių dovanas, dvasinį atsinaujinimą ir vienytis maldoje už šeimas ir jaunimą bei Šakių miesto žmones.
Kas vyko pagal skelbtą programą galime pamatyti šiose nuotraukose>>>
Pas mus atvykusi ses. Fausta su Šventosios šeimos bendruomenės jaunimu, kvietė Šakių šv. Jono Krikštytojo parapijos tikinčiuosius patirti Sekminių dovanas, dvasinį atsinaujinimą ir vienytis maldoje už šeimas ir jaunimą bei Šakių miesto žmones.
Kas vyko pagal skelbtą programą galime pamatyti šiose nuotraukose>>>
GEGUŽĖ – MĖNUO MARIJOS GARBEI
Balandžio 24 d.
V Velykų sekmadienis.
Šv. Jurgis
Mūsų parapijoje šventėme Šv. Jurgio atlaidus. Pas mus ta proga viešėjo kun. dr. jėzuitas Kazimieras Ambrasas (apie jį plačiau pasakojama šiame straipsnyje>>>), aukojo Sumos šv. Mišias, sakė homiliją, vedė Švč. Sakramento garbinimo procesiją ir kartu su parapijiečiais procesijoje nešė Švenčiausiąjį Jėzaus Kristaus Kūną.
Kun. Kazimiero Ambraso homiliją galite pasiklausyti čia>>>
Nuotraukas iš Atlaidų šventimo galime pažiūrėti čia.
V Velykų sekmadienis.
Šv. Jurgis
Mūsų parapijoje šventėme Šv. Jurgio atlaidus. Pas mus ta proga viešėjo kun. dr. jėzuitas Kazimieras Ambrasas (apie jį plačiau pasakojama šiame straipsnyje>>>), aukojo Sumos šv. Mišias, sakė homiliją, vedė Švč. Sakramento garbinimo procesiją ir kartu su parapijiečiais procesijoje nešė Švenčiausiąjį Jėzaus Kristaus Kūną.
Kun. Kazimiero Ambraso homiliją galite pasiklausyti čia>>>
Nuotraukas iš Atlaidų šventimo galime pažiūrėti čia.
|
Balandžio 17 d. (IV Velykų sekmadienį) šventėme Gerojo Ganytojo šventę ir meldėmės už pašaukimus į kunigystę ir pašvęstąjį gyvenimą. Surinktas aukas skyrėme paremti UKRAINĄ.
|
Piligriminė kelionė į Gailestingumo miestą - Vilnių
Ankstų balandžio16 -osios rytą Šakių parapijos tikintieji kartu su vikaru kun. Vitalijumi pripildėme visą turistinį autobusą, bet ne kaip turistai, o kaip piligrimai, nes leidomės į piligriminę kelionę, kad aplankytume Gailestingumo miesto - Vilniaus jubiliejines šventoves ir žengtume pro jų Šventąsias duris.
Kelionės metu vikaras paaiškino kas tai yra piligrimas ir piligrimystė.
Pabuvoję šv. Faustinos namelyje, atvykome į Dievo gailestingumo šventovę. Prieš įeidami per šios šventovės Šventąsias duris, sukalbėjome Nikėjos – Konstantinopolio tikėjimo išpažinimą, atsidavėme Dievo Gailestingumo apkabinimui. Čia šventėme Eucharistiją, Šv. Mišiom vadovavo mūsų vikaras kun. Vitalij. Pamokslo metu, jis ragino būti Dievo Gailestingumo apaštalais savo aplinkoje. (pamokslą galime pasiklausyti čia >>>)
Po Šv. Mišių nukeliavome į Šv. Ignoto bažnyčią ir žengėme tokiu pat būdu dar per vienas Gailestingumo duris. Su šia bažnyčia mus supažindino Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas kun. Rimas Venckus. Dar vienas Gailestingumo duris peržengėme įeidami į Šv. vyskupo Stanislavo ir šv. Vladislavo arkikatedrą baziliką.
Bendrystei ir pietums susirinkome Šv. Kryžiaus namuose pas Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienes seseris. Sesuo Marija papasakojo apie šiuos namus, vienuolijos veiklą ir pasidalino su mumis savo pašaukimo istorija.
Po bendrų pietų keliavome į Aušros vartus, kur peržengėme paskutines Gailestingumo mieste esančias Šventąsias duris.
Taip pat radome laiko aplankyti keletą kitų bažnyčių (tarp jų - Šv. Dvasios (Domininkonų) bažnyčia turinti 16 altorių, Šv. Dvasios cerkvė - stačiatikių maldos namai), kurios savo vertybėmis ir grožiu paliko nepamirštamą įspūdį.
Mūsų atliktų piligriminių kelionių liudijimo ir atminimo ženklu yra Piligrimo pasas. Taigi mūsų turėtuose Piligrimų pasuose buvo uždėti net keturi jubiliejinių šventovių antspaudai. Duok Dieve, kad Piligrimo pasas būtų užpildytas visų jubiliejinių šventovių antspaudais.
Kelyje į namus dalinomės savo įspūdžiais, dėkojome Dievui už patirtas Gailestingumo malones ir atlaidus bei pripildymą Šv. Dvasia, tarėme ačiū kelionės organizatoriams - Vikarui, Vilijai, Jolantai, Danutei.
Dar viena malonė - keliaudami nematėme nei lašo lietaus, o įvažiavę į Šakius jau saulei nusileidus, radome lietaus nuplautas gatves...
Manau, kad kiti piligrimai taip pat daug ką papasakos parapijiečiams ir pasidalins savo patirtimis.
Nuotraukų iš kelionės galime pasižiūrėti čia >>>
Pasidalino piligrimas Edmundas (stebuklingai greit pasveikęs :)
Ankstų balandžio16 -osios rytą Šakių parapijos tikintieji kartu su vikaru kun. Vitalijumi pripildėme visą turistinį autobusą, bet ne kaip turistai, o kaip piligrimai, nes leidomės į piligriminę kelionę, kad aplankytume Gailestingumo miesto - Vilniaus jubiliejines šventoves ir žengtume pro jų Šventąsias duris.
Kelionės metu vikaras paaiškino kas tai yra piligrimas ir piligrimystė.
- Piligrimas - maldos žmogus, o maldoje mes labiau susivienijame su Kristumi ir labiau vienas kitą pažįstame.
- Piligrimui svarbu - susitikimas su gyvuoju Dievu per Eucharistiją, Šv. Mišias.
- Piligrimas yra liudytojas, kuris liudija Kristų kitiems.
- Piligrimas turi progą susipažinti su vietovėm ir keliais susijusiais su bažnyčios istorija ir šventųjų gyvenimu.
Pabuvoję šv. Faustinos namelyje, atvykome į Dievo gailestingumo šventovę. Prieš įeidami per šios šventovės Šventąsias duris, sukalbėjome Nikėjos – Konstantinopolio tikėjimo išpažinimą, atsidavėme Dievo Gailestingumo apkabinimui. Čia šventėme Eucharistiją, Šv. Mišiom vadovavo mūsų vikaras kun. Vitalij. Pamokslo metu, jis ragino būti Dievo Gailestingumo apaštalais savo aplinkoje. (pamokslą galime pasiklausyti čia >>>)
Po Šv. Mišių nukeliavome į Šv. Ignoto bažnyčią ir žengėme tokiu pat būdu dar per vienas Gailestingumo duris. Su šia bažnyčia mus supažindino Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas kun. Rimas Venckus. Dar vienas Gailestingumo duris peržengėme įeidami į Šv. vyskupo Stanislavo ir šv. Vladislavo arkikatedrą baziliką.
Bendrystei ir pietums susirinkome Šv. Kryžiaus namuose pas Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienes seseris. Sesuo Marija papasakojo apie šiuos namus, vienuolijos veiklą ir pasidalino su mumis savo pašaukimo istorija.
Po bendrų pietų keliavome į Aušros vartus, kur peržengėme paskutines Gailestingumo mieste esančias Šventąsias duris.
Taip pat radome laiko aplankyti keletą kitų bažnyčių (tarp jų - Šv. Dvasios (Domininkonų) bažnyčia turinti 16 altorių, Šv. Dvasios cerkvė - stačiatikių maldos namai), kurios savo vertybėmis ir grožiu paliko nepamirštamą įspūdį.
Mūsų atliktų piligriminių kelionių liudijimo ir atminimo ženklu yra Piligrimo pasas. Taigi mūsų turėtuose Piligrimų pasuose buvo uždėti net keturi jubiliejinių šventovių antspaudai. Duok Dieve, kad Piligrimo pasas būtų užpildytas visų jubiliejinių šventovių antspaudais.
Kelyje į namus dalinomės savo įspūdžiais, dėkojome Dievui už patirtas Gailestingumo malones ir atlaidus bei pripildymą Šv. Dvasia, tarėme ačiū kelionės organizatoriams - Vikarui, Vilijai, Jolantai, Danutei.
Dar viena malonė - keliaudami nematėme nei lašo lietaus, o įvažiavę į Šakius jau saulei nusileidus, radome lietaus nuplautas gatves...
Manau, kad kiti piligrimai taip pat daug ką papasakos parapijiečiams ir pasidalins savo patirtimis.
Nuotraukų iš kelionės galime pasižiūrėti čia >>>
Pasidalino piligrimas Edmundas (stebuklingai greit pasveikęs :)
Nuo kovo 14 d. iki balandžio 15 d. VILKAVIŠKIO VYSKUPIJOS BAŽNYČIOSE VYKSTA NENUTRŪKSTAMA ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA.
Mūsų bažnyčioje adoracija prasidėjo balandžio 13 d. po 8 val. Šv. Mišių ir tęsėsi iki balandžio 14 d. 8 val. Parapijiečiai ir parapijoje veikiančių maldos grupių nariai nepaliko Eucharistijoje esančio Jėzaus nei minutei.
Daug žodžių čia nereikia, nes adoracijoje, kaip jokioje kitoje maldoje, iš tikro esame Dievo akivaizdoje.
Klebonas savo pamoksle sakė, kad Dievas nuolatos ieško mūsų, nuolatos žiūri į žmogų. Jėzus sako kiekvienam žmogui: ,,Tave aš draugu vadinu" ... ,,Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš" ... jeigu kas ateina pas mane, tai ateinančio pas mane Aš neatstumsiu.
Prašykime, kad ir mes nebūtume užsidarę nuo Dievo, kad ieškotume Jo, trokštume Jo, kad tas troškimas mumyse būtų gyvas, įkvėptas ir uždegtas Šventosios Dvasios.
Klebono pamokslą vakarinėse šv. Mišiose galime pasiklausyti čia>>>
Klebono pamokslą rytinėse šv. Mišiose (balandžio 14 d.) galime pasiklausyti čia>>>
Apie adoraciją galite paskaityti čia>>>
Daug žodžių čia nereikia, nes adoracijoje, kaip jokioje kitoje maldoje, iš tikro esame Dievo akivaizdoje.
Klebonas savo pamoksle sakė, kad Dievas nuolatos ieško mūsų, nuolatos žiūri į žmogų. Jėzus sako kiekvienam žmogui: ,,Tave aš draugu vadinu" ... ,,Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš" ... jeigu kas ateina pas mane, tai ateinančio pas mane Aš neatstumsiu.
Prašykime, kad ir mes nebūtume užsidarę nuo Dievo, kad ieškotume Jo, trokštume Jo, kad tas troškimas mumyse būtų gyvas, įkvėptas ir uždegtas Šventosios Dvasios.
Klebono pamokslą vakarinėse šv. Mišiose galime pasiklausyti čia>>>
Klebono pamokslą rytinėse šv. Mišiose (balandžio 14 d.) galime pasiklausyti čia>>>
Apie adoraciją galite paskaityti čia>>>
Balandžio 3 d.
Atvelykis, Aštuntoji Velykų diena, antrasis Velykų arba Dievo gailestingumo sekmadienis, pirmasis mėnesio sekmadienis.
Klebono pamokslą Sumos Šv. Mišiose galite pasiklausyti paspaudę čia>>>
Dievo gailestingumo šventėje parapijiečiai adoravo Švč. Sakramentą, meldėsi Dievo gailestingumo vainikėlį ir litaniją, šlovino Viešpatį giesmėmis.
Nuotraukų pasižiūrėti galime čia >>>
DIDŽIOJI SAVAITĖ IR ŠV. VELYKOS
ŠV. VELYKŲ RYTAS (KRISTAUS PRISIKĖLIMAS)
Didžiojo tridienio ir Šv. Velykų ryto nuotraukos - Marijos Stanulytės ir kitas
žiūrėkite čia>>>
Daugiau nuotraukų pasižiūrėti galime čia >>>
Didžiojo tridienio ir Šv. Velykų ryto nuotraukos - Marijos Stanulytės ir kitas
žiūrėkite čia>>>
Daugiau nuotraukų pasižiūrėti galime čia >>>
DIDYSIS ŠEŠTADIENIS. Nuo 20 val. vyko Velykų vigilijos pamaldos ir šv. Mišios.
Pagal Velyknakčio liturgiją buvo pašventinta ugnis ir vanduo, dalinomės Kristaus šviesa prisidegdami savo žvakes nuo pašventintos Velykų žvakės, atnaujinome Krikšto pažadus.
Pamokslą galite pasiklausyti čia>>>
Daugiau nuotraukų pasižiūrėti galime čia >>>
Pagal Velyknakčio liturgiją buvo pašventinta ugnis ir vanduo, dalinomės Kristaus šviesa prisidegdami savo žvakes nuo pašventintos Velykų žvakės, atnaujinome Krikšto pažadus.
- Po Mišių klebonas kaip parapijos ganytojas kvietė visus į naktinę Velyknakčio adoraciją iki Velykų ryto 8.oo val., taip pat Vikaras ypač kvietė jaunimą ateiti į adoraciją kai Velykų sekmadienį, 3 valandą nakties, laikrodžių rodykles suksime valanda pirmyn.
Pamokslą galite pasiklausyti čia>>>
Daugiau nuotraukų pasižiūrėti galime čia >>>
DIDYSIS PENKTADIENIS. KRISTAUS KANČIOS (Šv. Kryžiaus pagerbimo)
pamaldos - 18.oo val.
Pamokslą galite pasiklausyti čia>>>
Daugiau nuotraukų pasižiūrėti galime čia >>>
pamaldos - 18.oo val.
Pamokslą galite pasiklausyti čia>>>
Daugiau nuotraukų pasižiūrėti galime čia >>>
Didžiojo ketvirtadienio
PASKUTINĖS VAKARIENĖS Šventosios Mišios.
Pamokslą galite pasiklausyti čia>>>
Daugiau nuotraukų pasižiūrėti galime čia >>>
PASKUTINĖS VAKARIENĖS Šventosios Mišios.
Pamokslą galite pasiklausyti čia>>>
Daugiau nuotraukų pasižiūrėti galime čia >>>
Verbų sekmadienio 10 val. Verbų procesijos ir šv. Mišių nuotraukų galime pasižiūrėti čia >>> arba Galerijoje
Gavėnios rekolekcijos Šakių parapijoje
Kovo 13 - 14 d. Šakių Šv. Jono Krikštytojo parapijoje vyko Gavėnios rekolekcijos.
Pirmąją dieną rekolekcijoms vadovavo Kauno Šv. Vincento Pauliečio parapijos kunigas teol. dr. kapucinas Vincentas Tamošauskas. Po Šv. Mišių visi susirinkome parapijos namuose pabendrauti ir pasidalinti patirtimis.
Antrąją dieną rekolekcijoms vadovavo Kybartų klebonas kun. teol. lic. Vaidotas Labašauskas. Savo liudijimu dalijosi Šventosios Marijos iš Nazareto, Bažnyčios Motinos,krikščioniško gyvenimo ir evangelizacijos mokyklos misionierė iš Ukrainos.
Daugiau nuotraukų pasižiūrėti galime čia >>>
Pirmąją dieną rekolekcijoms vadovavo Kauno Šv. Vincento Pauliečio parapijos kunigas teol. dr. kapucinas Vincentas Tamošauskas. Po Šv. Mišių visi susirinkome parapijos namuose pabendrauti ir pasidalinti patirtimis.
Antrąją dieną rekolekcijoms vadovavo Kybartų klebonas kun. teol. lic. Vaidotas Labašauskas. Savo liudijimu dalijosi Šventosios Marijos iš Nazareto, Bažnyčios Motinos,krikščioniško gyvenimo ir evangelizacijos mokyklos misionierė iš Ukrainos.
Daugiau nuotraukų pasižiūrėti galime čia >>>
Vasario 12 d.
Vasario 12 d. 12 val. Marijampolės šv. arkangelo Mykolo mažojoje bazilikoje vyko kasmėnesinio pal. J. Matulaičio minėjimo Šv. Mišios (transliavo Marijos radijas).
Mišiose dalyvavo Šakių dekanato tikintieji, mūsų Parapijos klebonas V. A. Matusevičius sakė pamokslą.
Klebono pamokslą galite pasiklausyti čia >>>
Mišiose dalyvavo Šakių dekanato tikintieji, mūsų Parapijos klebonas V. A. Matusevičius sakė pamokslą.
Klebono pamokslą galite pasiklausyti čia >>>
2016 m. vasario 7 d.
Dievo gailestingumo maldos grupės susirinkimas
Sekmadienį po Sumos Parapijos namuose vyko Dievo gailestingumo maldos grupės susirinkimas.
Susirinkimą inicijavusi ir vedusi grupės vadovė Jolanta Martinaitienė po maldos ir gailestingumo vainiklėlio, susirinkusiems grupės nariams pasiūlė šiais Gailestingumo metais vadovautis popiežiaus Pranciškaus pamokymais (plg. Bulė ir gailestingumo metų gairės), peržiūrėti savo vidų, įvertinti kiek esame paliesti Dievo gailestingumo, kiek paaugome melsdamiesi kasdienes maldas, Gailestingumo noveną, vainikėlį, kaip keitėsi aplinka. Ji išsakė norą, kad Dievas suteiktų mums malonę viens kitą atjausti, šalia esančiam patarti, padėti, atleisti, kad kiti pajustų jog mes kitokie, kad galime juos suprasti, priimti, galim liudyti mums parodytą Gailestingumą, suteikti viltį, kad Dievas trokšta dalinti ir kitiems savo malones. Kvietė būti Dievo įrankiais, kad Dievo žodis vestų mus gyvenime, pasidalino savo asmeniniu liudijimu. Keletas grupės narių pasidalino savo liudijimais apie Dievo Gailestingumą patirtą savo, artimųjų, pažįstamųjų gyvenime.
Susirinkime išsakyti pasiūlymai kaip aktyvinti grupės veiklą, kokius gailestingumo darbus sielai ir kūnui galime daryti, prašoma apsispręsti ir nebijoti prisiimti įsipareigojimus padėti malda, žodžiu, darbais ligoniams, vargstantiems. Numatyta, kad grupės susirinkimai vyktų reguliariai, būtų įvairiais būdais dalinamasi informacija, intencijomis, siekiama vieningai melstis už intencijas į Dievo gailestingumą, kviečiami prisijungti nauji nariai.
Daugiau nuotraukų pasižiūrėti galime čia >>>
Susirinkimą inicijavusi ir vedusi grupės vadovė Jolanta Martinaitienė po maldos ir gailestingumo vainiklėlio, susirinkusiems grupės nariams pasiūlė šiais Gailestingumo metais vadovautis popiežiaus Pranciškaus pamokymais (plg. Bulė ir gailestingumo metų gairės), peržiūrėti savo vidų, įvertinti kiek esame paliesti Dievo gailestingumo, kiek paaugome melsdamiesi kasdienes maldas, Gailestingumo noveną, vainikėlį, kaip keitėsi aplinka. Ji išsakė norą, kad Dievas suteiktų mums malonę viens kitą atjausti, šalia esančiam patarti, padėti, atleisti, kad kiti pajustų jog mes kitokie, kad galime juos suprasti, priimti, galim liudyti mums parodytą Gailestingumą, suteikti viltį, kad Dievas trokšta dalinti ir kitiems savo malones. Kvietė būti Dievo įrankiais, kad Dievo žodis vestų mus gyvenime, pasidalino savo asmeniniu liudijimu. Keletas grupės narių pasidalino savo liudijimais apie Dievo Gailestingumą patirtą savo, artimųjų, pažįstamųjų gyvenime.
Susirinkime išsakyti pasiūlymai kaip aktyvinti grupės veiklą, kokius gailestingumo darbus sielai ir kūnui galime daryti, prašoma apsispręsti ir nebijoti prisiimti įsipareigojimus padėti malda, žodžiu, darbais ligoniams, vargstantiems. Numatyta, kad grupės susirinkimai vyktų reguliariai, būtų įvairiais būdais dalinamasi informacija, intencijomis, siekiama vieningai melstis už intencijas į Dievo gailestingumą, kviečiami prisijungti nauji nariai.
Daugiau nuotraukų pasižiūrėti galime čia >>>
Vasario 2 d. Kristaus Paaukojimo šventė (Grabnyčios)
Lk 2, 22-32
Pasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, [Juozapas ir Marija] nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, – kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: Kiekvienas pirmgimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui, – ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: Porą purplelių arba du balandžiukus.
Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras, laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo. Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Mesiją. Šventosios Dvasios paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą. Įnešant gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja, Simeonas jį paėmė į rankas, šlovino Dievą ir sakė:
„Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs,
leisti savo tarnui ramiai iškeliauti,
nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą,
kurį tu prirengei visų tautų akivaizdoje:
šviesą pagonims apšviesti
ir tavosios Izraelio tautos garbę“.
_________________________________
Žvelgiant į Bažnyčios kelionę istorijoje, kasmet mus pasitinka tas pats liturginių metų ciklas: Adventas, Kalėdos, Eilinis laikas, Gavėnia, Velykos… Kasmet mes esame kviečiami iš naujo apmąstyti Kristaus ir kitų mūsų išganymui reikšmingų Asmenų Gyvenimo įvykius, siekiant vis labiau įsigilinti ir labiau pažinti išganymo slėpinius, todėl šiandien, prabėgus džiugiam Kalėdų laikui, ir keliaujant toliau liturginių metų kalendoriumi, derėtų pažvelgti į dar viena mus vasario 2 d. pasitiksiančią dar vieną neeilinę šventę – Jėzaus paaukojimą, liaudyje vadinama Grabnyčiomis.
Tradicinė prasmė
Pats žodis „grabnyčios“ kilęs iš grabnyčių (graudulinės) žvakės pavadinimo. Ši žvakė bažnyčiose šventinama vasario 2 d. Šventės pavadinimas neatskleidžia jos esmės, ir dažniausiai jis nukreipia mintis į momentus, kai grabnyčių žvakė uždegama gresiant pavojui ar mirties akivaizdoje. Tačiau, ir tame yra prasmingos tiesos: juk mirtis dažnai asocijuojasi su tamsa, nežinomybe, o deganti žvakė – Kristaus, pergalės prieš mirtį ir tamsą simbolis, todėl nuo seno sunkios būklės ligonis būdavo apšviečiamas grabnyčių šventėje pašventintomis žvakėmis, o taip pat jau ir miręs žmogus anapilin būdavo palydimas grabnyčinių žvakių šviesa.
Grabnyčių šventės prasmė mokslo apie Dievą šviesoje. Tiesa ta, kad Krikščionybė gimė žydiškoje judaizmo aplinkoje, tad krikščionybės švenčių ištakos dažnai įžvelgiamos žydų tradicijoje – Mozės įstatymo realybėje. Senojo Testamento Dievo tautoje pagal jų įstatymą, kiekvienas pirmagimis berniukas 40- ą dieną po gimimo būdavo pašvenčiamas Dievui (plg. Lk 2, 22-38). Todėl nenuostabu, jog Marija ir Juozapas, būdami uolūs judaizmo išpažinėjai su Dievo Sūnumi, gimusiu iš Šventosios Dvasios per Mergelę Mariją, elgėsi taip, kaip dera pagal jų religinius papročius tam, kad įvykdytų Įstatymą. Atrodytų, jog tai buvo tik galbūt formalus įstatymo vykdymas, tačiau Jėzus – neeilinis pirmagimis, Jis – Dievo sūnus. Todėl jo paaukojimas nėra vien formalumas, bet ir Jo pirmasis oficialus susitikimas su tikinčiaisiais.
Šventykloje, kurioje buvo paaukotas Jėzus, buvo ir senelis Simeonas, kuriam buvo apreikšta, jog nemirsiąs tol kol neišvysiąs Viešpaties siųstą mesiją (plg. Lk 2, 26). Tada atpažinęs šiame kūdikyje esantį patį Viešpatį Dievą jį pagarsino savo šlovinimo giesme: „mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą… šviesą pagonims apšviesti ir išrinktosios Tautos garbę“ (plg. Lk 2, 29-32). Taip Simeonas išreiškė Mesijo įžengimą į Dievo namus, būsimą Bažnyčią, Dievo Tautos bendruomenę ir paskelbė, jog Dievo išganymo įrankis jau čia, jog jau užtekėjo išganymo žmonijai šviesa! Tačiau, kaip toliau skaitome Šventajame Rašte, Simeonas neapsiriboja vien Dievo šlovinimo giesme, bet ir įvardija Pateptojo Jėzaus misiją: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui“ (plg. Lk 2, 34).
Taigi, šis Jėzaus paaukojimas – pirmas oficialus Mesijo pripažinimas oficialioje šventyklos aplinkoje. Išsipildė Simeonui išpranašautas Dievo valios plano etapas.
Grabnyčių šventės liturgija
Apeigų pradžios priegiesmis byloja pranašo Izaijo žodžius: „Štai nužengs galybių Viešpats ir apšvies savo tarnus, aleliuja“ (plg. 35, 4-5). Tada užsidegus žvakes, pripažįstant Kristų kaip Dievo šviesą skirta mums, šventinamos žvakės. Šventinimo maldoje girdime Dievo mintį: kas įsileis Kristaus šviesą, tas pasieks ir negęstančia Dievo garbės šviesą danguje. Šventinimo metu giedama Simeono giesmė, prisimenant Kristaus paaukojimo įvykį šventykloje. Žodžio liturgijoje grabnyčių šventės skaitiniai mus supažindina su pranašo Malachijo (V a. pr. Kr.) pranašyste apie Kristaus įžengimą į šventyklą. Psalmė ragins atverti širdies vartus, kad galėtų į ją įžengti „garbingas valdovas“ (Ps 23, 9). Ištrauka iš laiško žydams mums nusako Jėzaus misijos viena iš tikslų – nugalėti mirtį, o Evangelijos ištrauka nukelia mus į Jėzaus paaukojimo laikų istorinę realybę. Šios šventės dienoje jungdami savo asmeninį tikėjimą su liturginiais veiksmais esame kviečiami kas metai vis giliau patirtį šių išganingų Jėzaus gyvenimo įvykių tikrovę, siekiant artėti ir labiau suprasti Dievo slėpinius. Su žvakėmis rankose pasitikime Simeono pripažintą mesiją esant gyvą gyvojoje Bažnyčioje, atverkime širdies vartus, „kad čia galėtų įžengti Garbingas Valdovas“!
klier. Donatas Liutika
šaltinis: www.vievioparapija.eu/
Pasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, [Juozapas ir Marija] nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, – kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: Kiekvienas pirmgimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui, – ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: Porą purplelių arba du balandžiukus.
Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras, laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo. Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Mesiją. Šventosios Dvasios paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą. Įnešant gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja, Simeonas jį paėmė į rankas, šlovino Dievą ir sakė:
„Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs,
leisti savo tarnui ramiai iškeliauti,
nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą,
kurį tu prirengei visų tautų akivaizdoje:
šviesą pagonims apšviesti
ir tavosios Izraelio tautos garbę“.
_________________________________
Žvelgiant į Bažnyčios kelionę istorijoje, kasmet mus pasitinka tas pats liturginių metų ciklas: Adventas, Kalėdos, Eilinis laikas, Gavėnia, Velykos… Kasmet mes esame kviečiami iš naujo apmąstyti Kristaus ir kitų mūsų išganymui reikšmingų Asmenų Gyvenimo įvykius, siekiant vis labiau įsigilinti ir labiau pažinti išganymo slėpinius, todėl šiandien, prabėgus džiugiam Kalėdų laikui, ir keliaujant toliau liturginių metų kalendoriumi, derėtų pažvelgti į dar viena mus vasario 2 d. pasitiksiančią dar vieną neeilinę šventę – Jėzaus paaukojimą, liaudyje vadinama Grabnyčiomis.
Tradicinė prasmė
Pats žodis „grabnyčios“ kilęs iš grabnyčių (graudulinės) žvakės pavadinimo. Ši žvakė bažnyčiose šventinama vasario 2 d. Šventės pavadinimas neatskleidžia jos esmės, ir dažniausiai jis nukreipia mintis į momentus, kai grabnyčių žvakė uždegama gresiant pavojui ar mirties akivaizdoje. Tačiau, ir tame yra prasmingos tiesos: juk mirtis dažnai asocijuojasi su tamsa, nežinomybe, o deganti žvakė – Kristaus, pergalės prieš mirtį ir tamsą simbolis, todėl nuo seno sunkios būklės ligonis būdavo apšviečiamas grabnyčių šventėje pašventintomis žvakėmis, o taip pat jau ir miręs žmogus anapilin būdavo palydimas grabnyčinių žvakių šviesa.
Grabnyčių šventės prasmė mokslo apie Dievą šviesoje. Tiesa ta, kad Krikščionybė gimė žydiškoje judaizmo aplinkoje, tad krikščionybės švenčių ištakos dažnai įžvelgiamos žydų tradicijoje – Mozės įstatymo realybėje. Senojo Testamento Dievo tautoje pagal jų įstatymą, kiekvienas pirmagimis berniukas 40- ą dieną po gimimo būdavo pašvenčiamas Dievui (plg. Lk 2, 22-38). Todėl nenuostabu, jog Marija ir Juozapas, būdami uolūs judaizmo išpažinėjai su Dievo Sūnumi, gimusiu iš Šventosios Dvasios per Mergelę Mariją, elgėsi taip, kaip dera pagal jų religinius papročius tam, kad įvykdytų Įstatymą. Atrodytų, jog tai buvo tik galbūt formalus įstatymo vykdymas, tačiau Jėzus – neeilinis pirmagimis, Jis – Dievo sūnus. Todėl jo paaukojimas nėra vien formalumas, bet ir Jo pirmasis oficialus susitikimas su tikinčiaisiais.
Šventykloje, kurioje buvo paaukotas Jėzus, buvo ir senelis Simeonas, kuriam buvo apreikšta, jog nemirsiąs tol kol neišvysiąs Viešpaties siųstą mesiją (plg. Lk 2, 26). Tada atpažinęs šiame kūdikyje esantį patį Viešpatį Dievą jį pagarsino savo šlovinimo giesme: „mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą… šviesą pagonims apšviesti ir išrinktosios Tautos garbę“ (plg. Lk 2, 29-32). Taip Simeonas išreiškė Mesijo įžengimą į Dievo namus, būsimą Bažnyčią, Dievo Tautos bendruomenę ir paskelbė, jog Dievo išganymo įrankis jau čia, jog jau užtekėjo išganymo žmonijai šviesa! Tačiau, kaip toliau skaitome Šventajame Rašte, Simeonas neapsiriboja vien Dievo šlovinimo giesme, bet ir įvardija Pateptojo Jėzaus misiją: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui“ (plg. Lk 2, 34).
Taigi, šis Jėzaus paaukojimas – pirmas oficialus Mesijo pripažinimas oficialioje šventyklos aplinkoje. Išsipildė Simeonui išpranašautas Dievo valios plano etapas.
Grabnyčių šventės liturgija
Apeigų pradžios priegiesmis byloja pranašo Izaijo žodžius: „Štai nužengs galybių Viešpats ir apšvies savo tarnus, aleliuja“ (plg. 35, 4-5). Tada užsidegus žvakes, pripažįstant Kristų kaip Dievo šviesą skirta mums, šventinamos žvakės. Šventinimo maldoje girdime Dievo mintį: kas įsileis Kristaus šviesą, tas pasieks ir negęstančia Dievo garbės šviesą danguje. Šventinimo metu giedama Simeono giesmė, prisimenant Kristaus paaukojimo įvykį šventykloje. Žodžio liturgijoje grabnyčių šventės skaitiniai mus supažindina su pranašo Malachijo (V a. pr. Kr.) pranašyste apie Kristaus įžengimą į šventyklą. Psalmė ragins atverti širdies vartus, kad galėtų į ją įžengti „garbingas valdovas“ (Ps 23, 9). Ištrauka iš laiško žydams mums nusako Jėzaus misijos viena iš tikslų – nugalėti mirtį, o Evangelijos ištrauka nukelia mus į Jėzaus paaukojimo laikų istorinę realybę. Šios šventės dienoje jungdami savo asmeninį tikėjimą su liturginiais veiksmais esame kviečiami kas metai vis giliau patirtį šių išganingų Jėzaus gyvenimo įvykių tikrovę, siekiant artėti ir labiau suprasti Dievo slėpinius. Su žvakėmis rankose pasitikime Simeono pripažintą mesiją esant gyvą gyvojoje Bažnyčioje, atverkime širdies vartus, „kad čia galėtų įžengti Garbingas Valdovas“!
klier. Donatas Liutika
šaltinis: www.vievioparapija.eu/
Sausio 23 d.
Šakių parapijos namuose vyko besiruošiančio Sutvirtinimo sakramentui jaunimo susitikimas su Gyvųjų akmenų bendruomene.
Daugiau _nuotraukų galime pažiūrėti čia>>>
Daugiau _nuotraukų galime pažiūrėti čia>>>
Sausio 18 d. (pirmadienį) Šakių Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčioje minėjome pirmąsias kunigo
Sigito Matusevičiaus mirties metines
Minint kun. Sigito mirties metines Šakių parapijos choristai giedojo rožančių, į maldą jungėsi visi atvykusieji į Šv. Mišias.
Šv. Mišias aukojo Vilkaviškio Vyskupas Rimantas Norvila, mišiose dalyvavo dekanato kunigai, Šakių evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Virginijus Kelertas, a. a. kun. Sigito artimieji, parapijiečiai.
Vyskupo pamokslo galime pasiklausyti čia >>>
Šakių evangelikų liuteronų bažnyčios kunigo Virginijaus Kelerto žodžio galime pasiklausyti čia >>>
Daugiau nuotraukų galime pažiūrėti čia>>>
Sigito Matusevičiaus mirties metines
Minint kun. Sigito mirties metines Šakių parapijos choristai giedojo rožančių, į maldą jungėsi visi atvykusieji į Šv. Mišias.
Šv. Mišias aukojo Vilkaviškio Vyskupas Rimantas Norvila, mišiose dalyvavo dekanato kunigai, Šakių evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Virginijus Kelertas, a. a. kun. Sigito artimieji, parapijiečiai.
Vyskupo pamokslo galime pasiklausyti čia >>>
Šakių evangelikų liuteronų bažnyčios kunigo Virginijaus Kelerto žodžio galime pasiklausyti čia >>>
Daugiau nuotraukų galime pažiūrėti čia>>>
Sausio 17 d. (sekmadienį) minėjome Motinų maldoje judėjimo įsikūrimo Šakių dekanate pirmąsias metines.
12 val. buvo aukojamos Šv. Mišios ir už Motinų maldoje judėjimą, Šakių dekanato grupeles. Po jų buvo grupelių narių agapė.
Klebono pamokslo galime pasiklausyti čia>>>
12 val. buvo aukojamos Šv. Mišios ir už Motinų maldoje judėjimą, Šakių dekanato grupeles. Po jų buvo grupelių narių agapė.
Klebono pamokslo galime pasiklausyti čia>>>
AKTUALIJOS
MELSKIMĖS UŽ KUNIGUS
IR VIENUOLIUS
Kviečiame jungtis į maldos grandinę už Lietuvoje gyvenančius pašvęstuosius
Pašvęstojo gyvenimo metų proga kviečiame jungtis į maldos grandinę už Lietuvoje gyvenančius pašvęstuosius: du rudens mėnesius kasdien asmeniškai (ir bendruomeniškai) melsdamiesi už konkrečią mūsų tėvynėje gyvenančią ir veikiančią pašvęstųjų bendruomenę.
www.bernardinai.lt
www.bernardinai.lt